Mintys apie rinkimus, arba Kuo minta politiniai feniksai? (apklausa, atnaujinta 10-04)

Kai Rolandas Paksas laimėjo Prezidento rinkimus 2003-iaisiais, daug kam tai buvo siurprizas (kam malonus, kam – nelabai). Ne mažiau Lietuvos žmones nustebino ir precedento neturėjęs prezidento apkaltos procesas, kurio metu jis buvo nušalintas iš pareigų. Trečiasis siurprizas – R. Pakso sugrįžimas kaip vėl gana populiaraus (ir jau „nekalto“) politiko. Kur galėtų slypėti šio politinio fenikso fenomeno priežastis, turint galvoje, kad dar senovės egiptiečių mitologijoje feniksas (tada vadintas benu ir minimas Mirusiųjų knygoje) buvo laikomas atgimimo simboliu?

Ko gero, bene geriausiai šį fenomeną galima būtų nagrinėti sociosemiotiniu aspektu. Kitaip tariant, kuo gi minta R. Pakso, kaip atgimusio politiko, buvusio ir meru, ir premjeru, ir prezidentu, populiarumas? Nejaugi žmonės užmiršo apkaltą? O gal „laikas gydo žaizdas“: žmonės jam atleido? Kažin ar šis krikščioniškas motyvas čia tiktų. Galiausiai, ar turint gerus advokatus galima savąją tiesos versiją padaryti visuotine?

Prieš pateikdamas savo versiją, prisiminsiu keletą kitų vadinamojo „Pakso fenomeno“ versijų. Antai kultūrologas prof. Artūras Tereškinas savo knygoje „Esė apie skirtingus kūnus: kultūra, lytis, seksualumas“ R.Paksą vadina transvestitu, drag queen („persirenginėjimo karaliene“), turėdamas galvoje, kad prezidentavimo laikotarpiu R. Paksas nebuvo tikras prezidentas, o tik juo apsimetinėjo. Su mokslininku nesutikčiau – R.Paksas, nors ir darydamas klaidų (o kuris politikas jų nėra padaręs?) ėjo prezidento pareigas. Gerai ar blogai – tai vertinimo klausimas.

Krikščioniškas laikraštis „XXI amžius“ pateikė kitą, nors ir panašią (tik ne seksualizuotą) versiją: R. Paksas tiesiog nieko nepadarė, todėl tapo populiarus. Tiesiog paradoksalus teiginys, pagražinamas „įžvalga“, jog „neturėdamas ką veikti Daukanto aikštėje [R. Paksas] kelis kartus bandė paspausti vieną verslininką dėl akcijų“. Dar šio laikraščio apžvalgininkas tvirtino, jog R. Paksas žmonėms atrodo ne juokingas, o nuoširdus, „savas“, jo gailimasi ir balsuojama iš krikščioniško gailestingumo.

Sociosemiotikos rinktinėje „Kūno raiška šiuolaikiniame socialiniame diskurse“ R. Paksui skiriami net trys straipsniai, tiksliau, visas juos sudarantis knygos skyrius „Politinio kūno vaizdai ir įvaizdžiai“. Šios knygos autorių nuomone, R. Paksas sureikšmino save kaip asmenį ir liberaldemokratai (dabar – „Tvarka ir teisingumas“) tapo jo asmenine partija: tai rodo partijos reklaminė medžiaga, kurioje pirmame plane kaip ant postamento pastatyta kostiumuota R. Pakso figūra, išskirta iš kitų, mažesnių figūrų, vilkinčių tarsi kokias partines uniformas. Tai, pasak knygos autorių, primena asmens kulto formavimo metodiką.

Artėjant prie kulto tematikos, prisiminsiu šviesaus atminimo Gintaro Beresnevičiaus įžvalgą, jog R. Paksas ir jo komanda – „sektos fenomenas“. Būsimo prezidento įvaizdžio formavimo kampanijoje jis buvo piešiamas kaip Vytis, Rūpintojėlis, Mesijas (sakralinė tautos atminties sfera), taip pat ir kaip asmuo, turintis antgamtinių galių (ezoterinė, modernioji, sekuliarizuota sakralumo versija; prisiminkime kad ir propagandinį priešrinkiminį filmą apie R. Paksą, kuriame jo gimimo istoriją prezidento tėvai pasakojo su dievobaimingo misticizmo nutviekstais veidais: neva tą naktį, kai gimė Jis... ojojoj, kas nutiko, griaudė ir žaibavo...). Savo įžvalgose G. Beresnevičius pastebėjo, kad R. Paksas savo komandą skirstė sektos principu: vidinis ratas ir išorinis ratas. Prisiminkime ir „pranašę“ Leną Lolišvili, lydėjusią savo „mokinį“ į valdžios olimpą, ir R. Pakso žmoną, besilankančią Merkinės piramidėje pasisemti neva dieviškų jėgų. O tokie dalykai veikia žmones labiau nei tancploščiadkė.

Pamenu tą dieną, kai dirbdamas viename laikraštyje, gavau užduotį parašyti, jog R. Paksas nenaudoja vadinamųjų „juodojo pijaro (viešųjų ryšių)“ technologijų (nes pasklido informacija, kad jį konsultavo rusų, greičiausiai susijusių su specialiosiomis tarnybomis, įvaizdžio kūrimo kompanija). Buvau nuvarytas pas vieną R.Pakso įvaizdžio formavimo strategų (ne, ne rusų), gerai visuomenei žinomą žmogų, kuris man viską paaiškino labai paprastai. Vaikeli, sakė jis, esmė, kad mes prieš rinkimus „pralaužėme“ vidinį ratą, t.y. liberaldemokratų partijos narius, ir jie patikėjo R. Paksu, o tada mums beliko išorinis ratas – paskleisti žinią visuomenei.

Pavyko.

Kaip rašė Friedrichas Nietzsche ir Mircea Eliade, istorijos ratas yra uždaras, viskas kartojasi. Todėl feniksai ir atgimsta. Jų maistas - ne toks kaip maitvanagių, dvėselienos jiems nereikia. Jiems reikia sveikai įraudusių (buvo net specialus terminas sugalvotas – „runkeliai“, sulyginantis žmogų su daržove, t.y. vegetuojančiu organizmu, neturinčiu valios) žmogelių, kuriuos gana lengva įtikinti, jog „tvarka bus“. O tai, kad prostoliudije (liet. „prasčiokai“, „paprasti“ žmonės, žmonės, neanalizuojantys politikos, bet daug apie ją šnekantys) patikėjo R. Paksu, ir tai, kad R. Paksas suvokė arba buvo įtikintas, jog jie juo patikės, liudija vienas paprastas burtažodis: politiko tinklapis paksas.lt. Internetas, žinia, dabar prieinamas (taip byloja statistika) bent pusei Lietuvos gyventojų, tad daugelis žinančių R. Paksą ar bent norinčių apie jį sužinoti, šioje svetainėje greičiausiai buvojo. O joje buvo yra pagrindinis fenikso ginklas, pavadintas (juk „savas vaikinas“, ar ne?) žemaitiškai: „Juoka“ („Juokai“). Šiame tinklapio skyrelyje publikuojami anekdotai apie R. Paksą (vargu, ar koks kitas politikas ryžtųsi tyčiotis iš savęs tokiu būdu), jo idiotiški pasisakymai (pvz., „Žmonos nemušu, negirtauju, nes dabar adventas“). Tai liudija, jog R. Paksas bei jo įvaizdžio formuotojai tiesiog didžiuojasi tuo idiotizmu. Ir tai suveikia. Žmonės vėl patikėjo nusidėjėliu, kuris atgailauja, viešai mušasi į krūtinę, sugeba iš savęs pasijuokti.

Pabandykite įsivaizduoti iš savęs bandantį pasijuokti Aleksandrą Lukašenką ar Vladimirą Putiną (na, Džordžas Bušas buvo vaikščiojantis anekdotas, jam net nereikia iš savęs juoktis; apie „bušizmus“ jau išleistas visas tuzinas monografijų). Sunkiai. O štai „savas vaikinas“ iš Žemaitijos, nusprendęs būti feniksu, tai panaudojo kaip ginklą. Juk kaip moko propagandos bei reklamos teorijos, neigiamos reklamos nėra, tiesiog arba reklama yra, arba ne.

Tiesa, dabar puslapis padarytas labai solidžiu, jokių „Juokų“ jame nebėra... Fenikso sparnai užaugo. Ir jis be juokų nori valdžios.

P.S.

Tačiau piliečių balsas, o ne nupirkti sociologai, rodo, kad R. Pakso partijai iki 5 proc. barjero užkopti greičiausiai nepavyks – tarp daugiau kaip 6000 apklaustų žmonių už ją pasisakė tik 2 proc. Tuo tarpu vos ryte pradėtoje apklausoje „Drąsos Kelias“ teturėjo 4 proc., vakarop – jau 5 proc. Apgailestauju, kad net 36 proc. Lietuvos piliečių parašė „man nerūpi rinkimai“. Dar 9 proc. neturi balsavimo teisės, vadinasi beveik pusė rinkėjų iš kiek daugiau nei 2,5 milijono į rinkimus greičiausiai neateis. 3 proc. naujutėlaitei „Emigrantų partijai“ – taip pat didelis pasiekimas, rodantis liūdną mūsų dabartį. Ir galiausiai – visiškai nesuprantamas fenomenas: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pirmauja su 15 proc. Ko gero, šventas žodis Tėvynė daug kam nekelia asociacijų su dabartine valdžia...

Už kurią partiją balsuosite per 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus?

 Anoniminė internetinė apklausa, 2012 09 30-10 04 (Išryškintos partijos, peržengsiančios 5 proc. barjerą)

 Viso balsų: 15112

• Man nerūpi rinkimai (33%)

   

   
• Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (15%)

   

   
• Darbo partija (10%)

   

   
• Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (9%)

   

   
• Neturiu balsavimo teisės (8%)

   

   
• „Drąsos kelias“ politinė partija (5%)

   

   
• Lietuvos socialdemokratų partija (5%)

   

   
• Emigrantų partija (3%)

   

   
• Liberalų ir centro sąjunga (2%)

   

   
• Partija „Tvarka ir teisingumas“(2%)

   

   
• Politinė partija „Sąjunga Taip“ (2%)

   

   
• Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (1%)

   

   
• Partija „Jaunoji Lietuva“ (1%)

   

   
• Lietuvos lenkų rinkimų akcija (1%)

   

   
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (1%)

   

   
• Krikščionių partija (1%)

   

   
• Lietuvos žmonių partija (1%)

   

   
• Respublikonų partija (0%)

   

   
• Socialistinis liaudies „Frontas“ (0%)

   

   
• Demokratinė darbo ir vienybės partija (0%)

   

   

radikaliai.lt