Ketvirtadienį mirė legendinis aktorius Donatas Banionis.
Atsisveikinimas su vienu garsiausių visų laikų Lietuvos aktoriumi vyks Panevėžyje ir Vilniuje.
Šiemet aktorius D. Banionis už Juozo Miltinio teatro legendos tąsą šiuolaikiniame kine ir teatre buvo apdovanotas ir Nacionaline kultūros ir meno premija.
Pradėjęs vaidinti pas Juozą Miltinį Panevėžyje, šio teatro scenoje D. Banionis sukūrė daug puikių vaidmenų. Nuo 1980 m. D. Banionis vadovavo Panevėžio dramos teatrui, buvo jo vyriausiasis režisierius, direktorius ir meno vadovas.
Lietuvos ir tarptautiniu mastu vienas garsiausių lietuvių aktorių per savo gyvenimą lietuvių ir užsienio režisierių kino filmuose sukūrė daugiau nei 80 vaidmenų. Karjerą kine pradėjo keliuose lietuviškuose filmuose, vėliau daugiausia vaidino rusiškuose ir vokiškuose filmuose.
Pirmasis aktoriaus filmas 1959 m. režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus „Adomas nori būti žmogumi“, vėliau sekė „Vienos dienos kronika“ (1964 m.), „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (rež. Raimondas Vabalas, 1964 m.). Ketvirtasis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m., rež. Vytautas Žalakevičius) atnešė aktoriui tarptautinę šlovę. 1966 m. aktorius nusifilmavo nedideliame kunigo vaidmenyje režisieriaus Eldaro Riazanovo komedijoje „Saugokis automobilio“. Po metų buvo pakviestas filmuotis Michailo Kalatozovo filme „Raudonoji palapinė“. Tai buvo bendras SSRS ir Italijos kino projektas. Vaidmuo buvo nedidelis, bet teko padirbėti su aktoriais Šonu Koneriu (Sean Connery), Luidžiu Vanukiu (Luigi Vannucchi), Piteriu Finču (Peter Finch). Netrukus D. Banionis filmavosi pas garsųjį režisierių Grigorijų Kozincevą filme „Karalius Lyras“.
1970 m. vokiečių režisierius Konradas Volfas (Konrad Wolf) pakvietė D. Banionį suvaidinti didįjį ispanų dailininką Fransiską Goją. Režisierius Andrejus Tarkovskis pakvietė D. Banionį filmuotis jo kurtame filme „Soliaris“. Šis filmas pelnė apdovanojimą Kanų kino festivalyje.
Apdovanojimai ir premijos
1966 m. XV tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje ir D.Banionis apdovanotas už geriausią vyrišką vaidmenį filme „Niekas nenorėjo mirti“.
1966 m. pelnė Sąjunginio Kijevo festivalio pirmąją premiją už geriausią vyrišką vaidmenį filme „Niekas nenorėjo mirti“.
1967 m. už filmą „Niekas nenorėjo mirti“ apdovanotas SSRS valstybine premija.
1969 metais D.Banioniui skirta LSSR valstybinė premija.
1969 m. Tarptautiniame Sofijos kino festivalyje įteikta premija už pagrindinį vaidmenį kino filme „Ne sezono metas“.
1972 m. Tuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos premija už Gojos vaidmenį kino filme „Goja, arba Sunkus pažinimo kelias“.
1977 m. SSRS valstybinė premija už filmą „Misterio Makinlio pabėgimas“.
1994 m. aktoriui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.
2004 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.
1999 m. Rusijos kino pramonininko Chanžonkovo medalis už įnašą į kino meną.
1999 m. Rusijos Federacijos Draugystės ordinas už nuopelnus plėtojant Rusijos kino meną ir tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimą.
1999 m. Panevėžio garbės pilietis.
2004 m. Sankt Peterburge įteikta premija ir ordinas „Baltijos žvaigždė“.
2008 m. Sidabrinė gervė už istorinį indėlį į kiną.
2009 m. Rusijos Federacija apdovanojo Garbės ordinu už indėlį plėtojant teatro ir kino meną bei ilgametę kūrybinę veiklą.
2013 m. skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
2014 m. Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimas skirtas už demokratinės ir atviros Lietuvos visuomenės, pilietinio solidarumo, asmens bei visuomenės santykių darnos stiprinimą.
•••••••
O skaitytojams primename ekspertai.eu interviu, darytą su maestro praėjusių metų pabaigoje – „Donatui Banioniui – Nacionalinė premija. Pagaliau!“.