2025 m. balandžio 21 d., pirmadienį, Vatikane mirė popiežius Pranciškus, eidamas 88-uosius metus. Jo mirtį patvirtino kardinolas Kevinas Farrellas – Šventasis Tėvas ramiai iškeliavo savo rezidencijoje „Casa Santa Marta“, kentėdamas nuo ilgalaikių sveikatos problemų, tarp jų – dvipusės pneumonijos.
Gimęs Jorge Mario Bergoglio 1936 m. Buenos Airėse, jis tapo pirmuoju popiežiumi iš Lotynų Amerikos, pirmuoju jėzuitu ir pirmuoju ne europiečiu popiežiumi per daugiau nei tūkstantį metų. Popiežiumi jis buvo išrinktas 2013 m. po Benedikto XVI atsistatydinimo.
Per savo pontifikatą Pranciškus buvo žinomas dėl kuklumo, artumo paprastiems žmonėms bei pastangų reformuoti Bažnyčią. Jis skatino socialinį teisingumą, gynė vargšų ir migrantų teises, aktyviai kėlė klimato kaitos klausimą ir netgi parėmė civilines sąjungas tos pačios lyties asmenims – tai iššaukė tiek pagyras, tiek aštrią kritiką iš konservatyvių Bažnyčios sluoksnių.
Popiežius Pranciškus atsisakė gyventi prabangiame Apaštališkajame rūmuose, pasirinkdamas kuklią rezidenciją. Jo vadovavimas Katalikų Bažnyčiai buvo pažymėtas pastangomis atverti ją šiuolaikiniam pasauliui, ypač jaunosios kartos akimis.
Po jo mirties prasidėjo „sede vacante“ laikotarpis – popiežiaus sostas liko tuščias. Per artimiausias kelias savaites bus sušaukta konklava, kurioje kardinolai išrinks naują popiežių.
Popiežius Pranciškus paliko ryškų ženklą Bažnyčios ir pasaulio istorijoje – kaip gailestingumo, nuolankumo ir drąsių reformų simbolis.
