Gegužės 26 d. eidamas 95-uosius metus mirė vienas šviesiausių Lietuvos protų, marijonų vienuolis, kunigas, ateitininkas, intelektualas, redaktorius (1989 m. redagavo „Katalikų pasaulį“; vėliau – Šventąjį Raštą), „Marijos radijo“ bendradarbis, rašytojas, žurnalistas, eseistas Vaclovas Aliulis MIC.
Kunigas 2007 m. apdovanotas garbia Lietuvos žurnalistų draugijos įsteigta Stasio Lozoraičio premija. 2009 gruodžio 10 d. V. Aliuliui įteikta Nacionalinė kalbos premija.
V. Aliulis išleido keturias knygas. Paskutinioji – „Vieno žąsiaganio istorija. Pasakojimai ir pamąstymai“ (2007) – gerokai skyrėsi nuo ankstesniųjų trijų („Palūšės bažnyčia ir parapija“ (1994), kuri – istorinė; „Žvilgsniai ne tik atgal“ (eseistika), 1996; „Geroji Atpirkėjo motina“, 2001) tuo, kad tai – prisiminimų, autoriaus žodžiais, „pasakojimų ir pamąstymų“ knyga, viso gyvenimo apoteozė.
Kuo ypatingas šis žmogus Lietuvai? V. Aliulis buvo kur kas daugiau nei kunigas ir visuomenininkas.
Iš dalies tai galima suprasti iš paskutiniosios jo knygos. V. Aliulis buvo puikus ir įžvalgus improvizatorius, jaučiantis kiekvieno žodžio, sušildyto dzūkiškos tarmės intonacijų, skambesį ir svorį.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]