Vasario 4 d. Floridos ligoninėje po trumpos ligos mirė 85 metų amerikiečių astronautas Edgaras Mičelas (Edgar Mitchell), kuris, kaip teigiama, būdamas „Apollo 14“ pilotas, ant Mėnulio paviršiaus praleido 9 valandas ir 23 minutes. Tuo metu jam buvo 40 metų. Jis tapo šeštuoju žmogumi, vaikščiojusiu Mėnulio paviršiumi.
Astronautai Mėnulyje buvo būdami 37–47 metų. 12 žmonių, kurie buvo Mėnulyje: Nilas Armstrongas (Neil Armstrong, 1930–2012), Bazas Aldrinas (Buzz Aldrin, gim. 1930), Pitas Konradas (Pete Conrad, 1930–1999), Alenas Bynas (Alan Bean, gim. 1932), Alenas Šepardas (Alan Shepard, 1923–1998), Edgaras Mičelas (Edgar Mitchell, 1930–2016), Deividas Skotas (David Scott, gim. 1932), Džeimsas Irvinas (James Irwin, 1930–1991), Džonas V. Jangas (John W. Young, gim. 1930), Čarlzas Djukas (Charles Duke, gim. 1935), Judžinas Sernanas (Eugene Cernan, gim. 1934) ir Harisonas Šmitas (Harrison Schmitt, gim. 1935).
„Apollo 14“ misija prasidėjo, 1971 m. sausio 31 d., o vasario 5 d. misijos vadovas Alenas Šepardas (Alan Shepard), pilotas Stiuartas Ruza (Stuart Rusa) ir pilotas E. Mičelas nusileido ant Mėnulio paviršiaus. Per du pasivaikščiojimus Mėnulio paviršiumi surinkta 42,8 kg akmenų, kurie parvežti eksperimentams atlikti. A. Šepardas ant Mėnulio paviršiaus sužaidė golfą. Mėnulyje „Apollo 14“ išbuvo 33 valandas.
„Apollo“ programa veikė 1969–1972 m. 12 jos astronautų vaikščiojo Mėnulio paviršiumi, iš jų 7 dar gyvi.
1973 m. mokslų daktaro laipsnį turintis E. Mičelas, išėjęs iš NASA, įsteigė Noetinių mokslų institutą (IONS), kurio tikslas – tyrinėti sąmonės prigimtį. Noetika – metafizinės filosofijos sritis, kuri tyrinėja protą, intelektą, sąmonę, jos pradininkais laikytini Aristotelis, Plotinas, Ibn Rušdas. Kaip 2014 m. sakė E. Mičelas, „per 40 metų IONS vidinei erdvei padarė tiek, kiek „Apollo“ programa išorinei“. IONS tyrinėja, kaip tikėjimai, mintys, intencijos veikia fizinį pasaulį.
Savo kelionę į Mėnulį E. Mičelas 1971 m. pavadino panašia į savikalpa samādhi (proto išlaisvinimu meditacijos būdu, aprašyti Patandžalio jogos sutrose apie 400 m.), religinę ekstazę, begalinį džiaugsmą, taip pat prisipažino, kad su kolegomis skrydžio metu atliko ekstrasensorinius eksperimentus. E. Mičelas tikėjo, kad egzistuoja kitos civilizacijos ir buvo įsitikinęs, jog ateiviai lankėsi Žemėje. Viename interviu, kalbėdamas apie 1947 m. Rosvelo incidentą, kai įtarta, kad JAV sudužo ateivių iš kosmoso laivas (JAV vyriausybė pareiškė, kad nukrito aukštai skridęs balionas), E. Mičelas pareiškė: „Tai susiję ne tik su kariškiais, pirmiausia – su slaptomis organizacijomis, ieškančiomis naudos.“ Vėliau šiuos savo žodžius jis paneigė.
2011 m., kai JAV vyriausybė pagrasino E. Mičelui baudžiamąja byla, jis gražino jai kamerą, kurią buvo pasilikęs iš 1971 m. misijos į Mėnulį. NASA pažadėjo žmonėms kamerą parodyti nacionaliniame muziejuje.
„Mes ne vieni visatoje. Esame tik smėlio kruopelytė dideliame paplūdimyje“, – poetiškai sakė E. Mičelas.
Šaltinis: cnn.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]