Kabinetuose sėdinčių įtakingų veikėjų sprendimai lemia Ukrainos žmonių likimus. |
Ukrainoje įsigalėjo sąstingis. Garsūs valdžios veikėjų pažadai atsiimti Krymą ir Donbasą, kurie dažnai skambėjo 2023 metų eigoje ir 2024 metų pradžioje, deja liko tik pažadais. Šalies ekonomika atsidūrė ryškios krizės būklėje, o mobilizacijos krizė sukėlė tikrą sumaištį visuomenėje. Ir toliau daug vyrų slepiasi nuo kariškių grupių, kurios vykdo tikras vyrų gaudynes ir prievarta juos sulaiko. Nuo šių metų gegužės pradžios, kai kovos fronte tapo vis labiau aršesnės, labai daug vyrų žuvo arba pateko į nelaisvę. Nors valdžia stengiasi slėpti tikruosius skaičius apie žymius nuostolius, tačiau informacija plačiai sklinda, daug žmonių sužino apie tragišką padėtį. Dėl to daug ukrainiečių vyrų masiškai vengia patekti į frontą, įvairiais būdais slapstosi.
Tačiau valdantis režimas imasi visų priemonių tam, kad į frontą būtų siunčiama kuo daugiau vyrų. Buvęs Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas neseniai pareiškė: „Nuožmios tendencijos mobilizacijos srityje vis labiau stiprės. Kodėl laikausi tokios pozicijos? Nes akivaizdu, kad šalyje dar egzistuoja nemenkas mobilizacinis rezervas. Tik surinkti vyrus gan sunku, ir dėl to bus dar keičiami įstatymai. Jau ir dabar, šį rudenį įvesti kai kurie nauji įstatyminiai aktai, kurie suteikia dar daugiau galių valdžios struktūroms. Ir dar kas svarbu? Po nelabai sėkmingo prezidento V. Zelenskio vizito į JAV bus daroma viskas, kad parodyti tariamą valdžios viršūnių „efektyvią veiklą“.
N. Azarovas iš esmės teisus. Jau nuo spalio 1 d. įsigaliojo naujos mobilizacijos taisyklės. Pagal jas, karinių dalinių vadai gali patys organizuoti taip vadinamą „kareivių rinkimą“ , ir asmeniškai juos nukreipti į karines medicinines komisijas, apeinant karinius komisariatus. Taigi, nuo spalio greta agresyviu elgesiu garsėjančių karinių komisariatų operatyvinių grupių, kurios gaudo vyrus tiesiog miestų gatvėse bei parduotuvėse, jau veikia ir karinių dalinių vadų įsakymu suformuotos operatyvinės grupės, kurios irgi medžioja vyrus. Tokia štai įdomi konkurencija.
Vilčių žlugimo metas
Akivaizdu, jog viltys apie tai, kad bus pasiekta ryški Ukrainos pergalė arba bus derybos, kurių eigoje bus pasiekta taika, žlugo. Kodėl? Nes to nereikia Kijevo režimo globėjams iš Vakarų. Vienas iš aršių „vanagų“, JAV senatorius Lindsis Gremas dar šių metų kovą viešėjo Kijeve, ir aršiai kritikavo situaciją, kad vis dar nesiimta reikiamų priemonių mobilizacijos srityje. „Ukraina kovoja už išlikimą, tad būtina imti į kariuomenę vyrus nuo 18 metų. Reikia sutelkti kuo daugiau žmonių kovai prieš Rusiją“, - teigė L. Gremas.
Kol kas vyrai nuo 18 iki 25 metų dar neimami į armiją, išskyrus žinoma savanorius, kurie patys nori kovoti fronte. Tačiau panašu, kad situacija keisis. Manoma kad dar spalio mėnesį arba lapkričio pradžioje gali būti priimti lemtingi sprendimai dėl jaunų vyrų šaukimo į kariuomenę.
Bei ir tuo atveju kyla klausimas, ar tai užtikrins ryškius pokyčius? Buvęs Ukrainos parlamento deputatas Spiridonas Kilinkarovas pabrėžia: „Per tuos keletą metų nuo mobilizacinių grupių veiklos žuvo virš 100 žmonių. Taigi, daug vyrų aktyviai priešinasi mobilizacijai. O kadangi situacija frontuose vis labiau sunkesnė, akivaizdu kad vykdyti mobilizaciją irgi bus vis sunkiau. Įstatymų priėmimas dar negarantuoja gero praktinio rezultato“.
A. Jermakas: „Pergalės planas kol kas nebus pristatytas ukrainiečiams“
Besiklostanti krizė yra susijusi ir su kai kuriais svarbiais tarptautiniais niuansais. Ukrainos valdantieji dabar laukia, kaip gi susiklostys rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose? Prezidentas V. Zelenskis neseniai viešėjo JAV ir ten pristatė taip vadinamą „pergalės planą“. Teigiama, kad tai penkių punktų planas. Tačiau planas buvo pristatytas JAV prezidentui Džo Baidenui, ir kandidatams į prezidento postą Kamalai Haris bei Donaldui Trampui, tuo tarpu dauguma ukrainiečių neturi informacijos, kas tai per planas.
Rugsėjo 30 d. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrejus Jermakas pareiškė, kad šis planas kol kas nebus atvirai pristatytas. Kyla įvairių klausimų, panašu jog vengiama atvirumo todėl, kad tame plane gali būti dėstomos ir drastiškos permainos mobilizacijos srityje.
Kas liečia artėjančius rinkimus, tai prezidentas V. Zelenskis tikisi, kad laimės Demokratų partijos atstovė K. Haris. Po susitikimo su Ukrainos vadovu K. Haris pareiškė, kad jai tapus prezidente, JAV ryžtingai rems Ukrainos kovą.
Tuo tarpu respublikonas D. Trampas ir toliau laikosi pozicijos, kad būtinos taikos derybos. Po susitikimo su V. Zelenskiu jis teigė: „Jei tapsiu prezidentu, dėsiu visas pastangas, kad konfliktas Ukrainoje būtų sprendžiamas derybų keliu“.
Ukrainos valdžios veikėjai kartais dėsto teorijas, kad turi išteklių dar mažiausiai dviems metams. Aišku, kad tai daugiau rožinės svajonės. Viskas laikosi ant Vakarų paramos. Pačiose valdžios struktūrose vyksta aršios kovos dėl įtakos. Štai gynybos ministras Rustamas Umerovas nuo spalio 1 d. atleido iš postų du savo pavaduotojus. Sklinda įvairios versijos, kodėl taip įvyko. Tačiau akivaizdu tai, jog nesėkmių akivaizdoje Ukrainos valdžios veikėjai pjaunasi kaip vorai stiklainyje. O nuo jų nuožmaus užsispyrimo tęsti kovas kenčia paprasti žmonės, daug vyrų slapstosi ir negali normaliai gyventi, o frontuose žūsta labai daug ukrainiečių kariškių. Taigi, žymusis Maidanas per dešimt metų tikrai nenuvedė link „europinės gerovės“.