Šiandien švietimo prioritetus į žmogaus puoselėjimą ir ugdymą kreipia tik sąmoningi tėvai ir visuomeninės organizacijos, nes jiems svarbu vaikas, o ne „krepšelio“ dilema, jų nevaržo jokie ministerijų įsakymai, auditai, mokyklų vadovai.
Spalio 10 dieną vyksiančioje konferencijoje bus pristatyti socialinės veiklos asociacijos „Šviesos kampelis“ atliktos anoniminės mokytojų apklausos rezultatai. Siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos ugdymo įstaigose pavyksta įgyvendinti Švietimo įstatyme iškeltą prioritetinį tikslą - išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą.
Renkant duomenis paaiškėjo, kad daugelis mokytojų yra įbauginti, vengia kalbėti viešai, o prieš atsakydami pasitikslina, ar bus išlaikytas konfidencialumas. Anoniminė apklausa atskleidė tikrąją mokyklų kasdienybę, kuri žaloja ne tik vaikus, bet ir mokytojus.
Skaudžiausia, kad mokytojai neretai pasako: brandžios asmenybės ugdymui mes neturime laiko, darbo krūviai nepakeliami, klasės perpildytos, be to, mums iškeltas kitas reikalavimas - gerai paruošti mokinius egzaminams. O jų pasaulėjautos, brandumo, bendruomeniškumo per egzaminus niekam neparodysime...
Nuo 2015 metų bus didinamas egzaminų skaičius dešimtokams, 2013-iais atsiras diagnostiniai tikrinimai antroje, ketvirtoje ir aštuntoje klasėse. Organizuojami įvairūs renginiai, skirti akademinių žinių pasiekimams įvertinti, mokyklos reitinguojamos pagal tai, kiek abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas. Mokytojo reitingą mokykloje lemia per egzaminus iš jo dėstomo dalyko gauti balai, todėl dažnas mokytojas tik į tai ir susitelkia.
Pasigendame strategijų, kaip užtikrinti dorinių vertybių, bendražmogiškų idealų, empatijos, gebėjimo bendrauti įgūdžių ugdymą. Šiuo metu švietimo sistemoje duoklė žinioms yra didesnė už meilę žmogui.
Mokykloje nebelieka laiko su vaikais pakalbėti apie jiems aktualius klausimus, vertybes, gyvenimą, tarpusavio santykius, teisingą elgesį, asmenybės brandinimą.
Mokytojas „šimtabalininkas“, perduodantis tik žinias, formuoja žinių visuomenę ir ugdo egocentrišką susvetimėjusį jaunimą. Visa kita dažnai pamirštama.
Jei ir toliau rūpinsimės tik tuo, kad skaityti, skaičiuoti, dirbti kompiuteriu ir kitų dalykų išmokę mūsų vaikai būtų pasirengę XXI amžiaus reikalavimams, bet nepasiūlysime jiems nieko daugiau, apleisdami dvasinį turinį, tai mūsų pastangos formuos tik ploną paviršutinę egzistencijos luobelę, tarsi asmenybė neturėtų dvasinio branduolio. O juk tik jį atradęs žmogus mokosi būti žmogumi.
Kai supranti, kaip šių dienų mokytojas yra suvaržytas iš viršaus „nuleistų“ reikalavimų, kodėl jis neturi energijos laužyti autoritarinių santykių stereotipus ir pereiti prie naujos pedagoginės paradigmos, pagrįstos bendravimu su visais mokyklos bendruomenės nariais, tada tampa aišku, kodėl būtent tėvams, nevyriausybinėms ir visuomeninėms organizacijoms labiausiai rūpi, kas vyksta mokykloje su vaikais - jie mylimi ar ignoruojami, padrąsinami ar žlugdomi.
Ko vertas rengimas brandos egzaminui, jei neišlaikome kasdienio moralinių vertybių egzamino?
Lietuvoje nepaprastai daug nelaimingų vaikų, savižudybių, patyčių, priklausomybių, didėja nusikalstamumas, paplitę ir toliau plinta žalingi įpročiai. Mokyklos kasdienybėje sunkiai įgyvendinami „Bendro lavinimo mokyklų programų“ ir išsilavinimo standartų puslapiuose deklaruoti švietimo tikslai ir uždaviniai - ugdyti brandų, laisvą, atsakingą, kūrybišką, socialiai jautrų, pilietišką žmogų. Neįtikėtina, kad esminės gyvenimui būtinos kompetencijos – socialinė, sveikatos saugojimo, patyrimo, komunikavimo, meninė, kūrybos, vadybos, atsakingo pasirengimo šeimai – nustumtos į užribį ir tapo tik neformalaus ugdymo dalyku.
Tik tėvai, nevyriausybinės ir visuomeninės organizacijos gali tapti ta ugdymo turinį koreguojančia jėga, nepamainoma parama Lietuvos švietimui, kuri nebus pavaldi jokiems klerkams.
Kviečiame visus, besirūpinančius jaunuomenės psichine ir emocine sveikata, dalyvauti konferencijose, ginti prigimtinius vaikų poreikius, kurti sėkmės strategiją, patyčių prevenciją paversti ilgalaikiu, nenutrūkstamu bendravimo kultūros ugdymu, kuris skatintų reguliuoti asmens ir klasės kolektyvo elgesį įvairiais kasdienio gyvenimo atvejais.
Tik tada, kai viešai savo žodžiais, veiksmais ir konkrečiais darbais liudysime pilietinę drąsą, atjautą, altruizmą, aukojimąsi kitų labui, situacija mokyklose pradės keistis iš esmės, o sąveika tarp mokinių, mokytojų ir tėvų įgis visiškai kitą turinį.
Nuo šių metų vasario 8 dienos socialinės veiklos asociacija „Šviesos kampelis“ Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje reguliariai rengia respublikines tęstines konferencijas, kuriose aptariami įvairūs mokyklų kasdienybės, švietimo politikos klausimai. Pirmosios dvi buvo skirtos patyčių problemai ir jos sprendimo būdams.
Spalio 10 dieną 14 val. kviečiame į trečiąją konferenciją, pavadintą „Geroji naujiena – mokykla turi ugdyti brandų žmogų“. Renginys vyks Kauno miesto savivaldybėje, Laisvės al. 96.
Užsiregistruoti galima: [email protected], tel.: 8 600 812 21, 8 611 581 83.
Daugiau informacijos rasite čia: www.sviesoskampelis.lt.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
