2023 m. vasario 6 d.
 

 

Muziejaus Vilniuje nebus, o pinigai jau dingo

Paskelbta: 2010-07-23 11:28 Autorius: ekspertai.eu
AferistasPinigus, kaip paaiškėjo, neteisėtai Guggenheimo muziejui skyrusi Vilniaus valdžia prabilo, esą projektas nebus pradėtas mažiausiai penkerius metus. O gal ir niekada. Valstybės kontrolieriai nustatė, kad sostinės savivaldybė neteisėtai skyrė 810 tūkst. litų Jono Meko vizualiųjų menų centrui. Šiuos pinigus J. Meko centras panaudojo Guggenheimo projektui, nors, kontrolierių manymu, negalėjo to padaryti.Jokio Guggenheimo iki 2015-ųjų Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius „Vilniaus dienai“ pareiškė, kad Guggenheimo muziejus Lietuvoje neišdygs dar mažiausiai penkerius metus. Esą viską riboja kiaura valstybės kišenė. „Vilniaus miestas ir Lietuvos valstybė, mano turimomis žiniomis, artimiausius penkerius metus neturės net teorinių galimybių savarankiškai pradėti statyti šitą objektą. Tiems, kurie yra šito projekto šalininkai, tai yra liūdna žinia. Priešininkams – gera žinia“, – sakė G. Babravičius. Anot jo, projektas atrodytų kur kas realiau, jeigu jo finansavimo klausimu pradėtų rūpintis privatus verslas. Tačiau tokių menui atsidavusių verslininkų kol kas nematyti. Kur dingo 810 tūkst. litų? Valstybės kontrolieriai nustatė, kad sostinės savivaldybė neteisėtai skyrė 810 tūkst. litų Jono Meko vizualiųjų menų centrui. Šiuos pinigus J. Meko centras panaudojo Guggenheimo projektui, nors, kontrolierių manymu, negalėjo to padaryti. „Vilniaus savivaldybei 810 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų buvo skirta Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimo projektui įgyvendinti. Neparengusi šio projekto, savivaldybė, nesilaikydama Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, šias lėšas pervedė J. Meko vizualiųjų menų centrui, kuris beveik 600 tūkst. litų šių lėšų panaudojo S. R. Guggenheimo fondo parengtai galimybių studijai apmokėti ir pagal sutartį su savivaldybe techninio projekto parengiamiesiems, organizaciniams ir kitiems darbams bei paslaugoms apmokėti“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame Valstybės kontrolės pranešime. Be to, kontrolieriai teigia, jog minėtuosius 600 tūkst. litų J. Meko centras panaudojo ne itin skaidriai. „Auditoriai konstatavo, kad sutarties sąlygos neaiškios, nes nenurodyta, kokį techninį projektą vykdant bus apmokamos išlaidos, ir nedetalizuota, kokioms konsultacinėms paslaugoms ir organizaciniams darbams apmokėti skirtos lėšos“, – skelbia Valstybės kontrolė. Lėšos skirtos neteisėtai Kaip „Vilniaus dienai“ teigė Valstybės kontrolės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Antanas Gediminas Končius, sostinės savivaldybė neturėjo teisės 810 tūkst. litų atiduoti J. Meko centrui. „Savivaldybės administracija negalėjo paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis nuspręsta šias lėšas skirti būtent J.Meko vizualiųjų menų centrui, nors savivaldybės planuose buvo numatyta dotuoti 14 viešųjų įstaigų, – kalbėjo A. G. Končius. – Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu šios lėšos buvo skirtos projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)“, kurio savivaldybė nebuvo parengusi, finansuoti, auditoriai negalėjo įvertinti, ar 588,4 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų panaudota pagal tikslinę paskirtį. Be to, auditoriai atkreipė dėmesį, kad J. Meko vizualiųjų menų centras neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl asignavimų valdytojai šiam centrui negalėjo pervesti lėšų.“ Pasak Valstybės kontrolės atstovo, savivaldybė elgėsi neteisėtai, tačiau J. Meko centrui skirtų pinigų neprivalės grąžinti į valstybės biudžetą. Vis dėlto kontrolieriai reikalauja, kad už neteisėtą pinigų mėtymą atsakingi žmonės būtų nubausti. „Valstybės kontrolė įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir administracijos direktorių Vytautą Milėną pažeidimus padariusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn“, – sakė A. G. Končius. Ieško kaltųjų „Bus atliktas tarnybinis tyrimas, dėl to kalti asmenys bus įvardyti. Jau pavedžiau tą tyrimą atlikti“, – „Vilniaus dienai“ sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorius V. Milėnas. Jis nesiryžo įvardyti, kiek ir kokias pareigas einančių žmonių savivaldybėje gali tekti prisiimti atsakomybę dėl neteisėtai J. Meko centrui skirtų pinigų. Esą tai gali būti ir aukšti savivaldybės tarnautojai. Paklaustas, kokios nuobaudos gresia už tokį nusižengimą, V.Milėnas spėlioti nesiryžo. Esą tarnautojų nuodėmes ir bausmes nustatys tyrimas. Beje, sutartį dėl pinigų skyrimo J. Meko centrui miesto vardu pernai pasirašė savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė. Jai įgaliojimus suteikė pats V. Milėnas. Sumų nekvestionuoja G. Babravičiaus teigimu, vien Guggenheimo galimybių studija valstybei iš viso kainuos apie 800–900 tūkst. litų. Tai tik šiek tiek daugiau nei, pavyzdžiui, grandiozinio „Rail Balticos“ geležinkelio galimybių studija. Vicemero teigimu, tokią sumą už galimybių studiją sumokėti įsipareigojo ankstesnė miesto valdžia, o dabartinei belieka laikytis įsipareigojimų. „Sutartis buvo sudaryta iki mūsų koalicijos darbo pradžios, arba 2008, arba 2007 m. O sutartis yra sutartis – patinka ji tau ar nepatinka, ją privalu vykdyti. Tik tiek“, – akcentavo vicemeras. Paklaustas, kodėl muziejaus galimybių studija kainuoja panašią sumą kaip analogiška studija didžiulei ir sudėtingai geležinkelio trasai, pašnekovas teigė, esą visos galimybių studijos – savotiškas pinigų išmetimas. „Statyti šimtus milijonų litų kainuojantį objektą be galimybių studijos – taip jau daugelį dešimtmečių niekas nedaro. Tai per rimtas objektas. O jeigu bus nutarta, kad šitas projektas netęsiamas arba nėra finansinių galimybių jį tęsti, galimybių studija bus miesto indėlis į projekto vystymą. Visų galimybių studijų pinigai iš esmės yra išmetami į balą. Jos arba pasako, kad daiktas yra geras, arba pasako, kad daiktas yra blogas. Galimybių studijos funkcija – išmesti pinigus į balą, nes galimybių studija įvertina galimybes. Tokie žanro dėsniai“, – pusiau juokais kalbėjo vicemeras. Politikas teigė nenorįs patikėti, kad pinigai Guggenheimo projektui skirti pažeidžiant įstatymus. Jis užsiminė, kad savivaldybė ne iki galo sutinka su Valstybės kontrolės išvadomis: „Matyt, savivaldybės tarnautojų priimti sprendimai buvo su tam tikru pagrindu. Gilinsimės, analizuosime ir diskutuosime su Valstybės kontrole.“ Kur tie A.Zuoko pinigai? Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas pernai pokalbyje su dienraščio žurnaliste patikino pats finansavęs Guggenheimo galimybių studiją, kuriai, kaip paaiškėjo, iš valstybės nubyrėjo 600 tūkst. litų. Tačiau V. Milėnas tikina, kad buvęs meras su tuo neturi nieko bendra. „Vyriausybė buvo skyrusi tuos pinigus. Čia ne Zuokas ką nors finansuoja“, – teigė savivaldybės administracijos vadovas. A. Zuoko versija kiek kitokia. Girdi, kovodamas už būsimą muziejų, 2008 m. jis bankui užstatė net savo šeimos butą, esantį Užupyje. Politikas paėmė 1 mln. litų dydžio kreditą ir muziejaus parengiamuosius darbus bei galimybių studiją finansavo iš savo kišenės. „Tai kaina, kurią neišvengiamai tenka sumokėti, siekiant dalykų, kurie daugeliui iš pirmo žvilgsnio atrodo nerealūs arba neįmanomi. Blogai būti beprotiškai įsimylėjusiam ar beprotiškai įtikėti į kokią nors idėją. Buvo metas, kai muziejaus idėja mane įtraukė. Nesigailiu dėl savo sprendimo, nors tai ir nemaža kaina už idėjos įgyvendinimą. Mano paskola – dešimties metų kredito linija“, – anuomet „Vilniaus dienai“ kalbėjo A.Zuokas. Politiko mėnesinės įmokos nėra fiksuotos. Bankui jis esą kaskart atriekia sumą pagal savo norą, poreikius ir galimybes. Tačiau įmokos esą ne mažesnės nei 5 tūkst. litų per mėnesį. 1 mln. litų galimybių studijai finansuoti nepakako? O galbūt parlamentaro mandato atsisakiusiam A.Zuokui paskolos našta tapo per sunki, todėl lėšų Guggenheimo galimybių studijai nusitaikyta gauti iš valstybės iždo? Apie A. Zuoko finansinį įnašą į Guggenheimo projektą nieko nežinantis teigė ir vicemeras G. Babravičius. Pats A. Zuokas teigė, esą jo šeima Guggenheimo projektą parėmė ne mažiau nei minėtoji 600 tūkst. litų suma. Jis taip pat gerokai padidino G. Babravičiaus minėtus skaičius – esą galimybių studija iš viso kainavo 2,5 mln. JAV dolerių. A. Zuoko teigimu, galimybių studiją sudarė ne tik ekonominė analizė, bet ir architektūriniai projektai bei daugelis kitų elementų. Tolesnio Guggenheimo liko A.Zuokas nesiėmė komentuoti.
Lrt
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras