Marsaeigis „Curiosity“ senoviniame ežere Marse aptiko gyvybės pėdsakų. Manoma, kad prieš 3,5–4 mlrd. metų Geilo krateryje buvusiame ežere, kuris tiriamas jau dešimt mėnesių, dešimtis milijonų metų galėjo gyventi nedideli organizmai, nors kol kas abejojama dėl jų organinės kilmės, gruodžio 9-ąją paskelbė NASA.
Manoma, kad prieš 4 mlrd. metų Marse buvo daug gėlo vandens, taigi ir gyvybės. Deja, ežerui ėmus džiūti, vanduo tapo pernelyg rūgštus ir sūrus, kad jame kas nors gyventų, spėja mokslininkai.
„Mūsų misija įgijo pagreitį – dabar Marse ieškome organinės materijos“, – sakė „Curiosity“ projekto mokslininkas iš Pasadenoje esančio Kalifornijos technologijos instituto Johnas Grotzingeris.
Tuo tarpu Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkas Markas Sephtonas, nepriklausantis „Curiosity“ projekto komandai, į organinės gyvybės kilmę Marse žiūri kur kas skeptiškiau.
Kasmet ant Marso paviršiaus nukrenta daugybė tonų organinės medžiagos – meteoritų, kosminių dulkių.
Pasak NASA mokslininkų, kol kas ištirtas Marso paviršiaus lopinėlis primena Atakamos dykumą Čilėje, kurią vanduo aplanko tik per retas liūtis.
J. Grotzingerio teigimu, „Curiosity“ Geilo kraterio gilumoje rastas dumblas rodo, kad Marsas buvo „stebėtinai panašus į Žemę ir gyvenamas“.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]