NASA pateikė įrodymus, kad Marse šiuo metu teka vanduo

NASA mokslininkai atskleidė naujus faktus, įrodančius, kad Marse vanduo teka ir šiuo metu. Anksčiau manyta, kad Raudonoji planeta be vandens yra sausa jau milijardus metų, pranešė NASA.

Įrodymus, kad Marse teka sūraus vandens srovės, primenančios tamsius piršto pavidalo objektus, Marso nuokalnėse ir išnykstančios bei pasirodančios besikeičiant metų laikams, dar 2011 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Džordžijos technologijos instituto studentas nepalietis Ludžendra Odžha. Tuomet jam buvo 21 metai. Dabar itin gabus studentas – doktorantas, kurio atradimas vadinamas „Nepalo pasididžiavimu“, veikia apie 800 jo gerbėjų turinti feisbuko paskyra.

Marsą ir jame galimai esantį vandenį stebėjo dar senovės egiptiečiai, kinai prieš daugiau kaip 3 000–3 500 metų. Islamo astronomai nustatė tikslų Marso dydį ir jo atstumą nuo Žemės. Pirmąsyk teleskopu Marsą stebėjo Galileo Galilei (1564–1642) 1610-aisiais.

XIX a. atrasti vadinamieji Marso kanalai davė nemažai peno spekuliacijoms, kad Marse gali egzistuoti gyvybė. Marso kanalų ir Plutono atradėjas, amerikiečių astronomas, matematikas, rašytojas, verslininkas Percivalis Lawrence‘as Lowellas (1855–1916) apie Marsą išleido tris knygas: „Marsas“ (1895), „Marsas ir jo kanalai“ (1906), „Marsas kaip gyvybės buveinė“ (1908), tačiau į jo įžvalgas mažai kas kreipė dėmesį.

Praėjus kiek daugiau nei šimtmečiui, nepaliečio  L. Odžhos atradimus NASA pripažino.

L. Odžha detaliai vandens sroves Marse aprašė moksliniame žurnale „Geophysical Research Letters“. Jas tirdamas, mokslininkas naudojosi NASA Marso stebėjimo palydovo kameros HiRISE pateiktais vaizdais.

Vienas istorinį L. Odžhos atradimą tikrinusių NASA mokslininkų Alfredas McEwenas pripažino, kad rezultatai stulbinantys.

„Vanduo Marse greitai garuoja, todėl sunku kitaip paaiškinti ilgas jo sroves kitaip, nei kad jos yra sudarytos iš sūraus vandens“, –  sakė A. McEwenas.