Dar 2014 m. gruodį svarstyta, ar Turkijos narystė NATO prasminga. Po liepos 15 d. perversmo kai kurie aukšti Turkijos valdžios atstovai pareiškė, kad Turkija palieka NATO. Jokių komentarų, tyla. Dabartiniai veiksmai, suaktyvėję po rugpjūčio 9 d. Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimo, – tylus JAV ginkluotės išvežimas į Rumuniją – rodo, kad tai NATO palieka Turkiją. JAV ir Turkijos santykiai dabar blogiausi nuo jos įstojimo į NATO 1952 m. rugpjūčio 24 d. santykių gerinti į Turkiją ketina atvykti JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden).
Išvežama ne tiesiog paprasta ginkluotė, bet atominės bombos. Apie 50 jų laikytos maždaug už 100 km nuo Sirijos sienos.
Naująja NATO favorite tapo Rumunija, kurioje šią gegužę atidaryta Rusiją papiktinusi karinė Deveselu bazė (netoli Karakalo miesto). Šiai bazei JAV padovanojo 800 mln. dolerį kainuojantį raketų skydą.
NATO ketina stiprinti veiklą visoje Europoje: nuo Grenlandijos iki Azorų, o 2018 m. užbaigti karinę bazę Lenkijoje, statytą beveik dešimtmetį. Milijardus dolerių kainuojantis NATO tinklas Europoje bus kontroliuojamas iš JAV karinės bazės Vokietijoje.
Rumunijoje laikomi atominiai ginklai – netoli Rusijos sienų, todėl tai gali sukelti panašią krizę, kokia buvo Kuboje 1962-aisiais, prognozuoja pesimistai.
2016 m. liepos 9 d. NATO Varšuvos viršūnių susitikimo dokumento 53 skyriuje rašoma: „NATO branduolinė galia iš dalies priklauso nuo JAV Europoje laikomų atominių bombų. Sąjungininkės užtikrins, kad jos bus laikomos saugiai.“
Rumunija oficialiai neigia, kad tapo JAV atominių ginklų sandėliu. JAV atominės bombos laikomos Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje.
Kai kurie NATO kariškiai mano, kad Turkiją tiesiog reikia išmesti iš NATO. Turkijoje tai komentuojama kaip NATO bandymas atitolti nuo Turkijos.
Kai paaiškėjo, kad Indžirliko karinėje bazėje laikomos JAV atominės bombos, o jai vadovavo suimtas dėl dalyvavimo perversme karininkas, kai paaiškėjo ir tai, kad NATO susijusi su perversmu Turkijoje, nes jame dalyvavo NATO greitojo reagavimo būriai, NATO ėmė atsitraukinėti.
Šaltinių teigimu, NATO tiesiog nenori rodytis Turkijoje, nes joje neramu. Dar 2015 m. liepos apklausoje tik apie 30 proc. turkų teigė, kad pasitiki NATO, o 39 proc. pasitikėjo ES. Po perversmo šie skaičiai turėtų būti gerokai sumažėję, nors kol kas jokia apklausa neskelbta.
Šaltinis: al-monitor.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]