Visos partijos, sudarančios valdančiąją koaliciją, nešykštėjo pažadų savo rinkėjams. Ypač buvo akcentuojami klausimai, susiję su valstybės pamatu - teisingumu. Juk ne paslaptis, kad Lietuva šioje srityje yra "pirmaujanti" Europos Sąjungoje ir apskritai demokratinių valstybių tarpe užima paskutinę vietą pagal visuomenės pasitikėjimą teisingumą vykdančia institucija – Teismu. Tokia padėtis tęsiasi jau daug metų.
Įsisenėjusių šios sistemos problemų priežastis – tai, kad teismai nuo 1995 metų buvo “privatizuoti” grupės sovietinių teisininkų. Apeidami Konstituciją, jie iki šiol įrodinėja, kad visuomenės atstovai negali dalyvauti teisingumo vykdyme. Pritariant ir palaikant aukščiausiems teisinės valdžios sluoksniams, kuriuose taip pat įsitvirtinę dauguma sovietinių veikėjų, jie įnirtingai priešinasi visuomenės atstovų integracijai į teismų sistemą, kuri priartintų šią valdžios struktūrą prie civilizuotų demokratinių valstybių standartų.
Todėl dabar visuomenei lieka tik "džiaugtis" teismais, kurių analogų reikėtų ieškoti praėjusio šimtmečio vidurio totalitarinėse valstybėse, tokiose kaip frankistinė Ispanija, nacistinė Vokietija ar sovietinė Rusija. Skirtumas nebent toks, kad ten teismų "šeimininkais" buvo diktatoriai, o mūsų atveju kartais darosi sunku suvokti, kurio "šeimininko" valią vykdo ši institucija.
Natūralu, kad politinės partijos, matydamos visuomenės reakciją į teismų savivalę, stengėsi padaryti rinkėjams įspūdį, savo programose žadėdamos šią pūliuojančią problemą išspręsti.
Prisiminkime, kaip įvairios partijos, po rinkimų sudariusios valdančiąją koaliciją, savo programose vertina situaciją ir ką žada rinkėjams, kad visuomenė pagaliau išeitų iš šio užburto rato.
Pateikiame fragmentus iš kelių partijų programų.
Lietuvos socialdemokratų partija:
"Mes matome didėjantį žmonių nusivylimą teisingumo įgyvendinimu Lietuvoje, mažėjantį pasitikėjimą pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis, lygybės įstatymui principo negerbimą, žmogaus orumo žeminimą, laisvės, teisingumo ir tolerancijos stoką. Todėl esame įsitikinę, kad būtina sugrąžinti visuomenei pasitikėjimą teisingumu, stiprinti Lietuvos teisines institucijas, didinti jų nepriklausomumą, mažinti korupciją juose. Mes sieksime:
Atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, įvesti teismuose tarėjų visuomeninių teisėjų institutą.
Įtvirtinti individualaus kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teisę kiekvienam Lietuvos respublikos piliečiui".
Darbo partija:
"Siekdami atstatyti Lietuvos žmonių pasitikėjimą teismais, spręsime teismų reformos klausimus. Atversime teismų sistemą visuomenei, demokratizuosime pagrindinę valdžios instituciją – teismą:
- perimsime demokratinių valstybių praktiką, kai teismai neįsivaizduojami be visuomenės atstovų. Integruosime visuomenės atstovus į šią sistemą, tam numatant papildomas lėšas valstybės biudžete;
- įteisinsime teismų sistemoje tarėjų institutą;
- aktyvinsime teisingumo ministerijos vaidmenį teisėjų atrankos ir parinkimo procese;
- nustatysime tvarką, kai teisėjas už etikos ir teisinio proceso pažeidimus gali būti pašalintas iš teisėjo pareigų;
- įtvirtinsime tiesioginius visuotinius generalinio prokuroro rinkimus".
Partija Tvarka ir teisingumas:
"Įteisinsime prisiekusiųjų instituciją".
Tik viena Lenkų rinkimų akcija šiuo klausimu pažadų nedalijo.
Pažadų įgyvendinimas atsispindi vyriausybės programoje. Ką gi matome šioje programoje, kuri jau po kelių dienų bus priimta?
"Pagrindinis iššūkis atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema. Esminis uždavinys - užtikrinti žmogaus teisių apsaugą per nuosekliai tobulinamą teisinę sistemą. Vengsime nepagrįsto teisės aktų kaitaliojimo, palaikysime teisinį sistemos stabilumą, peržiūrėsime esamą teisinę bazę, panaikinsime neveikiančius ar besidubliuojančius teisės aktus, supaprastinsime teisės normos turinį ir formą.
Parengsime koncepciją dėl visuomeninių teisėjų instituto įvedimo teismuose, patobulinsime viešojo intereso gynimo mechanizmą".
Vadinasi, iš visų pažadų liko tik tai, kad dar ketveri valdymo metai bus skirti koncepcijos, kaip teismuose įvesti visuomeninių teisėjų institutą, rengimui?!
Dabar pažvelgkime, ką rinkėjams buvo įsipareigojusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Savo veiklos programoje 2009-2012 metams jie rašė:
"Visuomenei reikalaujant, taip pat siekdami stiprinti žmonių pasitikėjimą teismais, pirmaeiliu uždaviniu laikome įvykdyti teismų reformą, pertvarkant juos pagal demokratinių valstybių pavyzdį: konstituciniu lygiu įteisinsime teismų sistemoje tarėjų institutą, sieksime, kad mūsų frakcijos Seime jau pateikta Konstitucijos pataisa būtų kuo greičiau priimta".
Kadangi praėjusios kadencijos Vyriausybės programoje šiai nuostatai vietos neatsirado - tam priešinosi liberalai - iš įsipareigojimo vykdymo liko tik subliuškęs burbulas.
Kaip matome, naujosios koalicijos vyriausybe eina pirmtakų pramintu keliu, ir belieka spėlioti, kaip ji pateisins savo elgesį rinkėjams. Vargu ar kas patikės, kad Lenkų rinkimų akcija pasipriešino teismų pertvarkai.
Pabaigai norėtųsi pasidalinti mintimis apie tai, kas jau du dešimtmečius vairuoja šią painią teismų pertvarkos istoriją. Kas yra "šeimininkas"?
Jo atstovus matome Seime. "Imprimatur" dėl teismų pertvarkos taria Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šis komitetas, vadovaujamas Stasio Šedbaro, sėkmingai blokavo 47 Seimo narių 2009-10-22 pasirašytą prašymą, kad remiantis Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalimi į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę būtų įrašytas įstatymo projektas dėl teismų pertvarkos Reg. Nr. XP-2228(2). Pažymėtina, kad juridiškai S. Šedbaro vadovaujamo komiteto pritarimas nebuvo reikalingas, kad projektas būtų pateiktas svarstymui.
Dabar Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaus Julius Sabatauskas, o S. Šedbaras bus jo pavaduotoju. Anksčiau buvo atvirkščiai.
Po tokios rokiruotės sunku tikėtis teigiamų pokyčių šio svarbaus komiteto veikloje, nors teismų pertvarkai pritaria maždaug pusė Seimo narių. Jie gali būti rimta pagalba visuomeninėms organizacijoms, besirengiančioms referendumui šiuo reikalu.
Mes manome ir teigiame, kad pilietiškumas realizuojamas teikiant idėjas ir siūlymus, kurie gali pasitarnauti valstybės žmonių gerovei ir įtvirtinti mūsų gyvenime vertybes, kurios deklaruojamos pagrindiniame šalies įstatyme - Konstitucijoje. Todėl dar kartą siūlome atkreipti dėmesį į jau prieš pusę metų parengtą teisėtvarkos reformos projektą, galintį iš esmės pakeisti mūsų valstybės teisinį konstruktą ir atstatyti žmonių pasitikėjimą teisingumu - "Programinės nuostatos teismų sistemos pertvarkai".
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
