Kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius Gitanas Nausėda ėmėsi dar vieno „esminio lūžio“.
Vyriškis pasirašė Kultūros politikos pagrindų įstatymą, „kuriuo įtvirtinama kultūros politikos sąveika su kitomis šalies valdymo sritimis“.
„Šio įstatymo priėmimas turėtų tapti esminiu lūžiu įtvirtinant kultūros statusą Lietuvos valstybės sąrangoje“, - visuomenę informavo valstybės lyderis.
Informuojama, kad „reikšmingą pokytį apibrėžia įstatymo nuostata iki 2026 m. liepos 1 d. parengti Nacionalinę darbotvarkę kultūros prioritetams ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti“.
Pranešama, kad G. Nausėdos „patarėjai taip pat aktyviai dalyvauja Seime svarstant Švietimo ir Regioninės plėtros įstatymų pakeitimus, kuriais turėtų būti tęsiama horizontalioji kultūros srities plėtra“.
„Šalies vadovas nuo pat pirmosios savo kadencijos pradžios skyrė daug dėmesio kultūros prieinamumui ir regioninei kultūros politikai“, - skelbia Prezidentūra.
G. Nausėdos teigimu, „rengiant poįstatyminius teisės aktus ir įgyvendinant įstatymą bus išlaikyta ir dar sustiprinta esminio pokyčio kultūros politikoje ambicija, kurią pasirašytas įstatymas įtvirtina“.
Atskleidžiama, kad tam politikas su savo komanda ir ateityje skirs ypatingą dėmesį.
Susiję:
Nausėda ne tik aukštas ir gražus, bet ir teisingas visiems, tame tarpe ukrainiečiams