
Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, neokomas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda dalyvavo neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime, skirtame aptarti transatlantinius santykius.
„Stiprūs ES ir JAV ryšiai išlieka esminiai Europos saugumui“, - susirinkusiems pasakė G. Nausėda.
Pasak vyriškio, „būtina pereiti prie pozityvaus bendradarbiavimo su Jungtinėms Valstijomis, paremto bendrais interesais bei transatlantine vienybe“.
Jis taip pat pasisakė už būtinybę užtikrinti ilgalaikį JAV karinį buvimą Europoje, ragindamas Europos šalis spartinti jau sutartų gynybos planų įgyvendinimą, ypač Rytinio flango stiprinimo iniciatyvas.
„Arkties regionas yra bendras strateginis interesas, ypač augant Rusijos ir Kinijos agresyviai laikysenai“, - atkreipė dėmesį valstybės lyderis ir pasiūlė rengti bendrą susitarimą dėl Arkties, organizuoti bendras karines pratybas NATO rėmuose Arkties regione, pabrėždamas, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti.
Europos Vadovų Tarybos metu G. Nausėda pabrėžė Lietuvos tvirtą paramą ir solidarumą Danijai bei Grenlandijos žmonėms ir pasveikino JAV lyderystę dėl taikos Ukrainoje,
„Ukraina turi derėtis iš stipriojo pozicijos. ES privalo padėti Ukrainai stiprinti jos realius karinius pajėgumus, tik jie gali atgrasyti Rusiją“, - nurodė Lietuvos vadovas.
ES lyderius G. Nausėda taip pat informavo apie tęstinį Lietuvos įsipareigojimą karinei paramai Ukrainai kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 % bendrojo vidaus produkto.





























