Nausėda Taline informavo, kad Lietuvai gali tekti didinti BVP atgrasymui iki 5 proc.

Įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas.

Kasetinių bombų fanas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės Lietuvos Respublika vadovas (įm. k. 111105555) Gitanas Nausėda Taline dalyvavo neformalioje istorinėje Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) valstybių narių lyderių vakarienėje, kurios metu lyderiai diskutavo apie gynybą ir jos išlaidas, transatlantinių santykių svarbą ir iššūkius sprendžiant klausimus, susijusius su Kinija ir Šiaurės Korėja Rusijos karo prieš Ukrainą aplinkybėmis.

Susirinkusiems G. Nausėda atskleidė, kad „Lietuvos vadovo teigimu, stipri NATO atgrasymo politika ir stiprūs nacionaliniai gynybos pajėgumai yra būtini“.

„NATO viršūnių susitikime Hagoje turime atnaujinti transatlantinės vienybės, ryžto ir stiprybės dvasią konkrečiais veiksmais. 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai turi tapti nauju sąjungininkų tikslu“, - nurodė valstybės lyderis.

Vyriškis pabrėžė, kad „Lietuvos gynybos biudžetas šiuo metu sudaro 3,2 proc. BVP, o naujoji Vyriausybė yra įsipareigojusi jį padidinti iki 3,5 proc.“.

„Tai yra tik minimumas – šiuo metu Lietuva dirba prie kariuomenės divizijos sukūrimo iki 2030 metų projekto, o tam pasiekti kasmet gali prireikti šalies gynybai skirti 5 proc. BVP.“, - informavo įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas.

Vakarienės metu taip pat kalbėta apie santykius su naująja Jungtinių Amerikos Valstijų administracija.

G. Nausėda pranešė, kad „būtina užtikrinti tęstinį transatlantinį ryšį, išlaikant JAV pajėgas Europoje, toliau telkti išteklius kovai su Rusijos agresija prieš Ukraina ir derinti Europos politiką su JAV pasauline darbotvarke, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną“.

Politikas taip priminė, kad turime siekti vieningos ES ir NATO pozicijos dėl agresyvėjančios Kinijos.