Nausėda: turime priversti Putiną sėsti prie derybų stalo, pasitelkdami jėgą

Kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas Gitanas Nausėda davė išskirtinį interviu Bloomberg, kuriame papasakojo Ukrainos pergalės ir teisingos taikos gaires, didesnę karinę paramą Ukrainai, karių siuntimo į Ukrainą, sankcijas Rusijai ir atsakė į klausimą, ar Lietuva būtų pasirengusi priimti Prancūzijos branduolinius ginklus savo teritorijoje.

- Norėčiau pradėti nuo jūsų reakcijos į tai, ką matėme šią savaitę pokalbyje tarp prezidento Trampo ir prezidento Putino. Ar manote, kad tai yra nuoširdus ir realus žingsnis link paliaubų? Kaip interpretuojate tai, ką išgirdome iš abiejų prezidentų?

- Neturiu jokių abejonių, kad prezidentas Donaldas Trampas nuoširdžiai siekia taikos ir paliaubų. Tą patį galiu pasakyti ir apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tačiau kai kalbama apie Rusiją, nematau nuoširdaus ketinimo siekti susitarimo ar tęsti derybas. Kol kas Rusija tik imituoja derybas, kalba apie galimą taiką ir paliaubas, tačiau net nėra pasiruošusi laikytis pažadėtų paliaubų – nesilaiko įsipareigojimo nepulti ir nesmogti Ukrainos kritinei infrastruktūrai.

Po to, kai Putinas pažadėjo prezidentui Trampui nutraukti veiksmus prieš kritinę infrastruktūrą, iš tiesų šie veiksmai buvo tęsiami – tai informacija, kurią pateikė Ukraina. Tai aiškiai rodo, kad Rusijos Federacijos noras pasiekti rezultatą yra labai ribotas.

- Vienas iš aspektų, kurį, be abejonės, aptarėte vakar vykusiuose pokalbiuose, yra Europos vaidmuo šiuose procesuose. Ar jums kelia nerimą, kad dvišalės diskusijos tarp Trampo ir Putino iš esmės įtvirtina Europos atsidūrimą nuošalyje? Kaip Europa gali užsitikrinti vietą prie derybų stalo? Ką ji gali pasiūlyti šiose derybose?

- Europa gali atlikti labai svarbų vaidmenį ne tiek diskutuodama, kiek priimdama sprendimus. Ir mes priimame sprendimus. Turime aiškią poziciją dėl spaudimo Rusijai didinimo – jau įgyvendinome 17 sankcijų paketų. Taip pat kalbame apie tolesnę ir dar didesnę karinę paramą Ukrainai. Manau, kad šie veiksmai yra efektyviausi, jei norime derybas vesti iš jėgos pozicijos. Europos pozicija yra aiški – turime priversti Putiną sėsti prie derybų stalo, pasitelkdami jėgą.

- Viena iš pagrindinių susitikimo pastarąsias 24 valandas temų buvo konkrečios priemonės – buvo žodinis palaikymas Ukrainai, tačiau nepavyko pasiekti susitarimo dėl 5 milijardų eurų vertės amunicijos paketo. Ar ES jau pasiekė savo trumpalaikių veiksmų ribas? Ar dabar turime ieškoti vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“, kuriai vadovauja Emmanuelis Macronas ir Keiras Starmeris, kad ši parama Ukrainai būtų užtikrinta?

- Manau, kad turėtume palaukti susitikimo, kuris įvyks kitą savaitę. Labai svarbu, kad, kaip jūs sakote, konkretūs sprendimai būtų įgyvendinami pagal Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamą planą. Kalbame apie galimą Europos karinių pajėgų buvimą po paliaubų, po taikos derybų. Mano šalis yra pasirengusi suteikti būtiną paramą, ir mes jau diskutuojame apie labai konkrečius mūsų karių skaičius. Tačiau visos šioje koalicijoje dalyvaujančios šalys turėtų įsipareigoti teikti šią paramą. Manau, kad diskusijos dar vyks, tačiau norėčiau pabrėžti, kad Europa atliks didesnį vaidmenį – tačiau tam reikia sprendimų.

- Ar galite įvardinti konkretų karių skaičių, kurį esate pasirengę skirti?

- Kol kas diskusijos tebevyksta, todėl būtų per anksti minėti konkrečius skaičius. Šiuos skaičius būsiu pasirengęs pateikti mūsų susitikimų metu.

- Taip pat daug diskutuojama apie JAV pasiryžimą ginti visas NATO sąjungininkes. Suprantu, kad jūsų gynybos ministras neseniai grįžo iš Jungtinių Valstijų. Ar gavote patvirtinimą iš JAV administracijos, kad šis įsipareigojimas yra tvirtas?

- Šiuo metu turime labai teigiamų signalų, kad Jungtinių Valstijų dėmesys NATO rytiniam flangui išliks stiprus. Tai labai svarbu, nes, mano nuomone, tai yra geriausia atgrasymo priemonė. Jei Jungtinės Valstijos išlaikys savo buvimą rytiniame flange, tai atgrasys Rusiją nuo galimų agresyvių veiksmų ateityje. Mes esame pasirengę priimti dar daugiau amerikiečių karių – turime reikiamą infrastruktūrą ir esame pasirengę suteikti visą būtiną paramą. Tai yra politinis sprendimas, ir labai tikiuosi, kad jis bus priimtas.

- Be to, diskutuojama apie Prancūzijos branduolinio atgrasymo pajėgumų plėtrą. Ar Lietuva būtų pasirengusi priimti Prancūzijos branduolinius ginklus savo teritorijoje?

Tai du atskiri klausimai – branduolinio skydo koncepcija ir branduolinių ginklų dislokavimas šalyje. Kol kas nesame pradėję diskusijų dėl bet kokių branduolinių ginklų dislokavimo Lietuvos teritorijoje. Tačiau esame pasirengę aptarti galimybę naudotis branduoline apsauga arba bent jau idėją apie branduolinį skydą rytinio flango šalims, įskaitant Lietuvą.

Prezidentas Macronas išsakė labai įdomią idėją, tačiau šiuo metu turime daug klausimų, į kuriuos reikia atsakymų. Reikia išsiaiškinti algoritmus, kaip tai galėtų atrodyti. Prezidentas Macronas pasiūlė, kad tam tikriausiai reikėtų ekspertų diskusijų.



P. S.

Dalyvaukite reprezentacinėje apklausoje:



Susiję:

Nausėda pranešė, kad esame pasirengę Ukrainai suteikti tolimojo nuotolio raketas