Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvavo Vokietijos „Koerber“ fondo organizuojamoje konferencijoje „Ginant taiką: atgrasymo ir atsparumo ateitis“ Vilniuje.
„lgametė gynybos finansavimo stoka Europą pastatė į poziciją, kai visi blogiausi saugumo scenarijai, įskaitant galimą agresiją prieš NATO rytinį flangą, yra galimi ir jiems turi būti ruošiamasi“, - susirinkusiems pasakė K. Budrys.
Vyriškio teigimu, „tik nuo Europos ryžto, pasirengimo, vienybės ir strateginės valios priklauso ar šie scenarijai taps realybe“.
„Šiandien Europa pagaliau bunda supurtyta strateginių lūžių pasaulyje. Lietuva ragina išlaikyti šį proveržio momentą – veikti greitai, strategiškai ir vieningai. Mūsų vienybė, ryžtas ir investicijos – vienintelis kelias į saugesnę, stipresnę ir atsparesnę Europą”, – atskleidė K. Budrys.
Jis akcentavo, kad „Ukrainos saugumo ateitis yra kertinė Europos saugumo dedamoji“.
Pasak K. Budrio, „Ukrainos kova prieš agresorių yra egzistencinė visos Europos ateičiai“.
„Ilgalaikei taikai reikia stiprios Ukrainos – su galinga, gerai aprūpinta kariuomene ir stipria gynybos pramone, maksimaliai integruota į Europos tiekimo grandines. Europa privalo sutelkti jėgas ir suteikti Ukrainai tai, ko jai labiausiai reikia šiuo metu – oro gynybos sistemų, artilerijos, naikintuvų, dronų. Ukraina gina ne tik savo, bet ir mūsų visų saugumą“, - informavo K. Budrys.
K. Budrys taip pat pabrėžė gynybos finansavimo didinimo svarbą Europos saugumui skiriant kuo daugiau milijardų karinėms reikmėms.
„JAV pajėgos yra viena iš patikimiausių atgrasymo priemonių. Lietuva pasirengusi suteikti geriausias sąlygas sąjungininkų buvimui mūsų šalyje ir kviečia JAV didinti karinį buvimą regione. JAV lyderystė pastaruosius dešimtmečius buvo esminiu Europos saugumo ramsčiu ir tikiuosi, kad išliks ilgam“, - priminė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K. Budrys taip pat akcentavo ir svarbų Vokietijos vaidmenį užtikrinant Lietuvos bei viso NATO rytinio flango saugumą.
„Vokietijos sprendimas iki 2027 m. dislokuoti kovinę brigadą Lietuvoje yra istorinė lyderystės išraiška“, - pasakė K. Budrys.
Ekspertai.eu primena, kad tiek Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda, tiek Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tiek ir kai kurie kiti Europos Sąjungos lyderiai pasisako už taiką per jėgą, per stiprybę.
Ekspertai.eu primena, kaip kiekvieną dieną skelbiama Lietuvoje, kad Ukraina šiuo metu neišprovokuotame kare kovoja ne tik už savo, bet ir už viso civilizuoto ir demokratinio pasaulio laisvę ir nepriklausomybę.
Lietuvos politikos lyderiai yra ne kartą informavę, kad mus tenkina tik pergalė fronto linijoje Ukrainos teritorijoje, o Ukrainos sienos privalo būti atstatytos tokios, kokios buvo 1991 metais.
Lietuva ne kartą yra nurodžiusi, kad po pergalės fronto linijoje Rusija privalės sumokėti Ukrainai reparacijas, o Rusijos prezı̇̀dentas Vladimiras Putinas privalės būti teisiamas Hagos tribunole, o taip pat ir Lietuvos aktyvistų – Ewelinos Dobrowolskos ir Dainiaus Žalimo – inicijuojamame naujajame Tribunole, skirtame specialiai V. Putinui.
Lietuva jau ne pirmus metus demonstruoja pasaulinę lyderystę ir padeda aktyviai atstatyti Ukrainą, skiria milijardinę finansinę paramą, procentą nuo BVP, taip pat karinę bei visą kitą reikalingą paramą.
Ukrainos pakvietimas į NATO ir pergalė prieš Rusiją – strateginis Lietuvos tikslas, kuriam nebus daroma jokių kompromisų.
„2025 metais Lietuva ir toliau tvirtai sieks pagrindinių tikslų – saugumo ir gynybos stiprinimo, Ukrainos pergalės prieš Rusijos agresiją, stipresnio Euroatlantinio ryšio“, - yra informavęs ir Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
Vladimiras Zelenskis yra sukūręs ir pristatęs pasauliui 3 planus – Taikos, Pergalės bei Ištvermės.
Lietuva yra akcentavusi, kad jokie klausimai dėl Ukrainos, be Ukrainos neturi teisės būti sprendžiami.
Šiuo metu ne tik pinigais, bet ir ukrainiečių gyvybėmis Lietuvos gyventojai sau perka laiką.
