Aleksejui Navalnui iškeltą baudžiamąją bylą, kurią šiuo metu nagrinėja Rusijos teismas, analitikai vertina kaip didžiausią teismo procesą prieš politinį Vladimiro Putino priešininką nuo tada, kai prieš dešimtmetį įvyko Michailo Chodorkovskio teismas. Siūlome dvi Alicijos Žukauskaitės išverstas publikacijas. Ekspertai.eu.
Navalno procesas: priežastys ir tikslai
James Brooke | golos-ameriki.ru
Kremliaus kampanija, nukreipta prieš opoziciją, pasiekė ir Aleksejų Navalną – žmogų, kurio, "Wall Street Journal" nuomone, Putinas bijo labiau už viską.
Praėjusiais metais Navalnas užsitraukė Putino rūstybę, vadovaudamas masiniams protesto mitingams Rusijos sostinėje. Antikorupcinį Navalno tinklaraštį seka milijonai skaitytojų, kurių dauguma - aktyviai internetu besinaudojantis jaunimas.
Stojęs prieš Kirovo miesto Lenino rajono teismą, Navalnas nepripažino savo kaltės dėl to, kad 2009 metais, kai dirbo Kirovo srities gubernatoriaus patarėju, neva grobė valstybinės įmonės „Kirovles“ turtą (ši įmonė perdirba medieną - vert. past.), įvertintą 16 mln. rublių.
Navalnas teismui pareiškė manąs, kad byla yra „politiškai motyvuota“, o jam iškelti kaltinimai - sufabrikuoti, siekiant išstumti jį „iš legalaus politinio lauko“.
Atsakydamas į tai teisėjas Sergejus Blinovas pareikalavo, kad Navalnas nustotų vadinti šį teismo procesą politiniu.
Rusijos respublikonų partijos lyderis Vladimiras Ryžkovas taip pat įsitikinęs, kad byla V. Putino priešininkui iškelta tik dėl politinių priežasčių.
V. Ryžkovo nuomone, valdžia siekia kelių tikslų: pirma - neleisti Navalnui dalyvauti rinkimuose, ypač Maskvoje, kur jis yra gana populiarus; antra - jei pavyks, įkalinti politiką ir nutraukti jo veiklą internete, kur vykta aktyviausia jo veiklos sklaida. Ir trečiasis tikslas – diskredituoti Navalną visuomenės akyse.
Daugelis analitikų šią bylą vadina didžiausiu teismo procesu prieš politinį V. Putino varžovą nuo tada, kai prieš dešimt metų įvyko Michailo Chodorkovskio teismas.
„Chodorkovskio byla liudija, kad padėtis yra labai rimta, Putinas be gailesčio tvarkosi su savo priešais ir pasistengs, kad jie visi būtų sudoroti bent jau politinėje erdvėje“, - mano Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Dmitrijus Suslovas.
Navalno teismas prasidėjo tuo metu, kai Rusijos valdžia įsuko kampaniją prieš nekomercines organizacijas. Įvyko patikrinimai antikorupcinės organizacijos "Transparency International" ir svarbiausios sociologinės tarnybos “Levada centr” biuruose Maskvoje.
"Human Rights Watch" Rusijos skyriaus darbuotoja Tatjana Lokšina spaudos konferencijoje apkaltino Kremlių, kad šis bando uždusinti pilietinę visuomenę, reikalaudamas, jog nekomercinės organizacijos pateiktų sunkiai įsivaizduojamas šūsnis dokumentų.
Tačiau vyriausybės šalininkai įsitikinę, kad Kremlius tik mėgina išsiaiškinti, kurios iš Rusijoje esančių organizacijų gauna paramą iš užsienio, o tai reiškia, jog privalo registruotis kaip „užsienio agentai“.
Komentuodami procesą prieš Navalną, jie aiškina, kad dabar jis turįs galimybę apginti savo reputaciją teisme.
Kremlių palaikančios jaunimo orgnizacijos „Jaunoji gvardija“ lyderės Jekaterinos Steniakinos numone, jei Navalnas nori pateikti save kaip kovotoją su korupcija, tai jis pats neturi būti į ją įsipainiojęs.
Pats Navalnas reporteriams prasitarė neturįs jokių abejonių, kad teismas priims apkaltinamąjį nuosprendį.
Opozicinė „Novaja gazeta“, ištyrusi 130 nuosprendžių, kuriuos teisėjas Blinovas priėmė per pastaruosius pusantrų metų, išsiaiškino, kad tarp jų nebuvo nė vieno išteisinimojo.
Šaltinis: golos-ameriki.ru
* * *
Krata tiesioginiame eteryje
Julija Černuchina | newtimes.ru
Naktį iš gegužės 8 į gegužės 9-ąją Kirovo mieste esančiame Aleksejaus Navalno štabe įvyko krata, konfiskuota agitacinė medžiaga. Aktyvistas Romanas Pereverzevas įvykius tiesiogiai transliavo per mobilųjį telefoną.
„Apie 22 valandą, kai štabe likome penkiese, įėjo keli policininkai ir dvi Kirovo tyrėjos – Darja Bašorina ir Jelena Sokelina. Pasakė, kad jas telefonu perspėjęs kažkoks „budrus“ pilietis: štabe kaupiama ekstremistinė medžiaga ir ruošiamasi ekstremistinėms akcijoms. Todėl jos turinčios patikrinti „nusikaltimo vietą“, - žurnalui "The New Times" pasakojo Pereverzevas. Teismo nutarties ar kitų dokumentų, sankcionuojančių tokį vizitą, teisėsaugininkai nepateikė, pareiškę, kad atėjo daryti ne kratos, o apžiūros.
Iki ketvirtos valandos ryto tyrėjos rausėsi po agitacinę produkciją. Pasiėmė agitacinius lapelius ir 400 Navalnui palaikyti skirto laikraščio egzempliorių, taip pat Boriso Nemcovo knygą „Vergo gyvenimas galeroje“ ir plakatą „Putinas – vagis“. Laikraštis, kurį aktyvistai planavo išplatinti mieste, matyt, ir buvo pagrindinis teisėsaugininkų tikslas. „Jie tikėjosi viską konfiskuoti nesilaikydami formalumų, bet mūsų iškviesti advokatai privertė juos padaryti paimtų daiktų aprašą“, - sakė Pereverzevas. Tačiau kaip atitiko, kad leido filmuoti? Pasirodo, aktyvistas tiesiog pasirėmė Policijos įstatymu, kuris nedraudžia filmuoti pareigą atliekančius pareigūnus. Policininkai sutriko ir nutarė nesiginčyti.
Kodėl pareigūnai atėjo naktį? Kuo skiriasi apžiūra nuo kratos? „Krata gyvenamosiose patalpose vykdoma pagal teismo sprendimą, o negyvenamose patalpose – be sprendimo, tik vėliau apie tai pranešant prokurorui. Ribos labai neapibrėžtos, todėl vykdantieji apžiūrą turi didelę manevro laisvę. Tačiau tai, kaip tai vyko Aleksejaus Navalno štabe, faktiškai buvo krata“, - mano advokatas Dmitrijus Agranovskis. Anot jo, apžiūros metu paprastai paimami daiktai - nusikaltimo įkalčiai. Baudžiamajame kodekse pasakyta, kad teisėsaugininkai naktį gali ateiti tuo atveju, jei yra neatidėliotina būtinybė. Ar tai reiškia, kad nuo šiol plakatas, nukreiptas prieš valdžią, yra nusikalstamas? O gal tokiu jis tampa tik Navalno biure?
Šaltinis: newtimes.ru
Vertė Alicija Žukauskaitė
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]