Ne NATO narė Švedija padeda NATO: jos kariai dislokuoti šalia Rusijos esančioje Gotlando saloje

Rugsėjo 14 d. ne NATO narė Švedija paskelbė, kad Gotlando saloje šalia Rusijos vykusiose pratybose dalyvavę jos kariai liks joje nuolatiniam buvimui. Pasak Švedijos armijos vado generolo Mikelio Bideno (Micael Bydén), „Gotlandas yra viena iš strateginių karinių Švedijos vietų“, todėl šiai salai reikia daugiau karių. Pradiniais duomenimis, jų saloje yra mažiausiai 150. Baltijos jūroje esančioje Gotlando saloje gyvena apie 60 tūkst. žmonių.

2005 m. Gotlandą nuolatiniai kariai, buvę jame apie 200 metų, buvo palikę, o dabar Švedija nusprendė padidinti savo gynybos biudžetą 1,2 mlrd. dolerių.

Gotlandas sparčiai militarizuojamas, nes kai kurie švedų politikai kalba apie Rusijos grėsmę ir galimą Švedijos stojimą į NATO. Pastaroji tema gvildenama jau daug metų.

Šaltinis: forsvarsmakten.se

Kodėl Švedija militarizuojasi? Ar tai tikrai Rusijos baimė, ar yra ir kitų priežasčių?

Karo specialistų teigimu, tokiu būdu NATO pradeda keisti galios balansą dėl „Brexit“, o ne dėl Rusijos grėsmės. Paskaičiuota, kad NATO šalių gynybos išlaidos 2016 m. bus 918 mlrd. dolerių, iš jų NATO Europe (neįtraukiant JAV ir Kanados) – 239 mlrd. USD arba apie 26 proc. NATO gynybos išlaidų. Ši dalis nesikeičia jau daugelį metų.

Tuo metu NATO Europe viduje iš 239 mlrd. dolerių biudžeto ne ES narės (Albanija, Norvegija, Turkija) prisideda 19 mlrd. USD (8 proc.). Dabar proporcijos pasikeis. ES šalys NATO Europe viduje (atmetus Albaniją, Norvegiją, Turkiją) valdo 220 mlrd. dolerių gynybos biudžetus, o trys pastarosios – tik 20 mlrd. Po „Brexit“ santykis bus nebe 220 ir 20, o 160 ir 80 mlrd. dolerių, t. y. ne 11:1, bet 2:1. Tai reiškia, kad ES šalys nebeturės monopolijos kalbėtis „europiečių“ vardu NATO, nes nebeatstovaus absoliučios daugumos NATO Europos gynybos išlaidų.

NATO turi 3,198 mln. karių, iš kurių NATO Europe – 1,822 mln. arba 57 proc. visų karių. Turkijos kariuomenė didelė, tad jau dabar iki „Brexit“ iš NATO Europe ne ES turi 25 proc. karių, po „Brexit“ šis skaičius padidės iki 34 proc. Kaip ir su gynybos išlaidomis, proporcija bus 2:1.

Specialistų manymu, išvados paprastos: ES bloko įtaka NATO viduje mažės, ES galimybės šnekėti už Europą NATO viduje taip pat bus apsunkintos, nes „europiečiai NATO viduje“ turės daugiau geografinę reikšmę.

Kitaip tariant, tiek kuri nors pražiūrėta sutartis (CETA, TPP, TISA ar bet kuri nauja, dar nepasiūlyta), tiek karinė JAV ir NATO galia artimiausiu metu ketina Europą, o taip pat ir Lietuvą, sumenkinti ir paversti, grubiai tariant, savo kolonija. Tai liudija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai galimai prieštaraujanti JAV karių rotacija (Konstitucija draudžia užsienio karines bazes Lietuvos teritorijoje), ir jau nebe paslaptimi tapusi informacija apie tikrai Lietuvoje buvusį CŽV kalėjimą.