Europos gynybos planas kelia nesutarimus: nuo bendros kariuomenės idėjos iki protestų
Europos Sąjungos (ES) planai stiprinti gynybą, įskaitant siūlymus kurti bendrą kariuomenę ir investuoti 800 mlrd. eurų, susiduria su skirtingais požiūriais ir kritika.
Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytas „ReArm Europe“ planas, numatantis dideles investicijas į gynybą, sulaukė skeptiškų vertinimų.
Kai kurie politikai ir ekspertai teigia, kad šis planas labiau primena viešųjų ryšių akciją nei realų veiksmų planą.
Be to, kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Ispanija, išreiškė abejones dėl bendros kariuomenės kūrimo, teigdamos, kad saugumo iššūkiai skiriasi priklausomai nuo regiono.
Tuo tarpu Rytų Europos šalys, tokios kaip Lietuva, pabrėžia būtinybę stiprinti atgrasymą dėl būsimos Rusijos grėsmės.
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis yra akcentavęs, kad Baltijos šalys jaučiasi esančios tiesioginėje grėsmės zonoje ir siekia stiprinti gynybos pajėgumus.
Šie nesutarimai atspindi skirtingus saugumo prioritetus tarp ES narių ir kelia klausimus dėl vieningos gynybos politikos įgyvendinimo galimybių.
Specialistų teigimu, būtina kuo daugiau informuoti visų ES šalių visuomenes, kad ruoštis valandai „X“ privalo kiekvienas pilietis.
Pavyzdžiui Italijoje pastarosiomis savaitėmis rengiami protestai, per kuriuos pasisakoma „už taiką, o ne karą“, turi būti dėmesingai įvertinti, kad panašūs įvykiai nesikartotų kitose Bendrijos valstybėse.
No al Riarmo. Forte e chiaro. #fermiamoli pic.twitter.com/91ZDKmXJZQ
— Giuseppe Conte (@GiuseppeConteIT) April 5, 2025
Geriau žinoti, kad karas neišvengiamas ir jam skrupulingai ruoštis, negu lengvabūdiškai mindžikuoti, spekuliuojant žodžiu „taika“. Nes tai naudinga Kremliui.
Apie šias problemas skelbiam ir biudžeto pinigais išlaikomas valstybinis transliuotojas LRT:
Susiję:
Siekiama kuo daugiau jaunuolių šaukti į tarnybą iškart po mokyklos
