Netekome vitražo kūrėjo profesoriaus Kazio Morkūno

Sausio 22 dieną, eidamas 89 metus, mirė profesorius Kazys Morkūnas – vienas ryškiausių lietuviškojo vitražo kūrėjų.

1925 metų kovą Žiežmariuose gimęs K. Morkūnas 1946–1951 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Dekoratyvinės ir monumentaliosios tapybos katedroje (mokėsi pas Stasį Ušinską). 

K. Morkūnas – vienas iš lietuviškojo vitražo novatorių, fenomenas lietuvių vitražo srityje. Jo kūryba stipriai veikė Lietuvos vitražo raidą. Dailininko kūrybinė biografija iš tiesų įspūdinga. Pirmieji K. Morkūno darbai pradėti kurti pokario metu, kai vyravo cenzūra, buvo varžomos ideologinės idėjos. Vienas iš jų – vitražas „Nenugalėtoji Lietuva“, esantis IX forto muziejuje, Kaune. K. Morkūnas 1953 m. vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė eksperimentinį vitražą iš kelių sulydytų plono stiklo sluoksnių.

Nuo septinto dešimtmečio K. Morkūnas pats atrado, ištobulino ir naudojo luitinį stiklą, sujungtą betonu, derino įvairias stiklo faktūras („Pirčiupis“, 1962 m.). Sukūrė vitražų pasaulinių parodų paviljonams Monrealyje, Kanadoje (1967 m.) ir Osakoje, Japonijoje (1970 m.). Bandydamas stiklo išraiškos galimybes, dailininkas įgyvendino vitražus iš spalvoto veidrodinio stiklo, naudojo kūginės formos stiklą (Kryžkalnio memorialo vitražai, 1972 m. Lietuvos valstybinė premija). Kūrė storo luitinio stiklo ir plono stiklo vitražo technika. Sukūrė tris portretinius vitražus J. Baltrušaičio mokykloje Maskvoje, erdvinių vitražų. Sukūrė vieną didžiausių 180 m² ploto vitražų Lietuvoje „Šventė“ (LR Seimo rūmai, 1981 m.). Nepriklausomybės metais kūrė vitražus istorinėmis temomis, taip pat religinius – Vilkaviškio, Utenos bažnyčioms.

Daugiau nei penketą dešimtmečių energingas menininkas dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Profesoriaus vardą pelnęs dailininkas, dosniai dalijęsis gera nuotaika, žaižaruojančiu humoru ir kiekvieną svečią vaišinęs ypatinga „morkūniška“ kava, buvo ypač mėgstamas ir gerbiamas studentų bei kolegų.

Kultūros ministerijos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Velionio artimuosius ir visą kultūros bendruomenę.

Atsisveikinimas su Velioniu – Šv. Jonų bažnyčios Šv. Stanislovo Kostkos koplyčioje Vilniuje sausio 24 d. (penktadienį) nuo 11.00 iki 17.00 val. ir sausio 25 d. (šeštadienį) nuo 9.00 iki 13.00 val. Laidotuvės – sausio 25 d. (šeštadienį) Antakalnio kapinėse.