Neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie vis labiau agresyvėjančią Rusiją

Gruodžio 11 d. Valdovų rūmuose Rytų Europos studijų centro surengtoje jau pentkoje metinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos užsienio politikai aptarti, aštrų žodį tarė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Gerbiamas Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, Gerbiamas Rytų Europos studijų centro Direktoriau, Mieli konferencijos dalyviai“, - pradėdamas skaityti kalbą pasakė G. Nausėda.

Prezidentas savo kalboje akcentavo tarptautinės politikos problemas ir didžiausius iššūkius. Atskirą kalbos dalį prezidentas skyrė padėčiai su Rytų kaimyne Rusija aptarti.

Pasak šalies vadovo, esama sudėtinga tarptautinė padėtis tik dar kartą primena, kad esminė Lietuvos saugumo sąlyga – stiprus transatlantinis ryšys.

„Todėl nematome priežasčių, kodėl Europos ir Amerikos saitai turėtų silpnėti. Puikiai suprantame, kad Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo. Europos vienybė gali tik papildyti transatlantinę vienybę, bet ne ją pakeisti. Nė viena iniciatyva, skaldanti ar silpninanti NATO, negali atnešti daugiau saugumo Europai“, - nurodė G. Nausėda.

Jis atkreipė dėmesį, kad tik „kartu su Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais, amerikiečių kariai primena mūsų nedraugams, kad mes nesame ir niekada nebūsime vieni“.



Pasak G. Nausėdos „investicijos į gynybą Lietuvai – ne užgaida, o egzistencinė būtinybė“.

„Ji kyla tokioje saugumo aplinkoje, kur Rusija ne tik modernizuoja savo karines pajėgas, didina jų parengtį ir mobilumą, bet ir neatsisako agresyvios retorikos bei priešiškų veiksmų. Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo, tik labai rimtai žiūrėti į savo saugumą. Lietuva jau dabar vykdo įsipareigojimą gynybai skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto, o iki 2030 metų, tikiu, pasieks ir 2,5 procento BVP ribą“, - informavo prezidentas.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad „neturėtume savęs apgaudinėti paviršutiniškomis kalbomis apie mūsų didžiausią kaimynę“.

„Vakarų pasaulis pagaliau turi išmokti Sakartvelo ir Ukrainos pamokas. Rusija pastaruoju metu netgi ėmė kvestionuoti 1940 metais įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją – nors prieš 30 metų dar SSSR Aukščiausioji Taryba pripažino Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus neteisėtais“, - okupacinės valdžios sprendimą priminė prezidentas.

Valstybės lyderio teigimu „Rusija išlieka ilgalaikiu iššūkiu ne tik Lietuvos, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumui“.

„Suprantama, negalime už kitus priimti sprendimo grįžti prie taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos. Nepriversime Rusijos to padaryti, jei ji pati to nenorės. Tačiau mes galime ir turime laikytis savo sprendimų – nelegitimizuoti neteisėtų Rusijos veiksmų, reikalauti iš jos atsakomybės ir ginti tai, kas yra mūsų, kaip nepriklausomos valstybės, egzistencijos pagrindas. Santykių stabilizavimas ir normalizavimas negali vykti bendrų vertybių sąskaita. Sankcijos turi išlikti, kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio“, - taškus dėl Rusijos sudėliojo G. Nausėda.

Šaltinis: prezidentas.lt