Niokojantis hidraulinio plėšymo poveikis klimatui ir „žaliasis smegenų plovimo“ būdas

Prieš kelerius metus Jutos valstijos visuomenės sveikatos pareigūnai suprato, kad susidūrė su didele problema, galinčia tapti svarbia visai šaliai, nes ir kitos valstijos skuba didinti naftos ir dujų telkinių gręžybos apimtis. Dūminio rūko (smogo) lygis šios valstijos Uintaho baseino kaimiškajame regione konkuravo su pačiais blogiausiais tokio rūko rodikliais Los Andžele ar Hiustone.  

Šių metų pradžioje JAV Aplinkos apsaugos agentūros (angl. EPA) pateiktoje ataskaitoje pagrindine šio reiškinio priežastimi įvardijama ūkinė naftos ir dujų pramonės veikla. Šiai pramonės šakai teko atsakomybė už maždaug 99 procentus šiame baseine lakiais organiniais junginiais nustatytos taršos. Šie junginiai, veikiami saulės šviesos, susimaišė su azoto oksidais, kurių mažiausiai 57 procentus sukėlė vėl ta pati naftos ir dujų gavybos veikla. Dėl šios priežasties susidarė toks tirštas dusulį sukeliantis dūminis rūkas, kad netoliese esantis Solt Leik Sičio oro uostas, šiam rūkui tapus itin tirštam, buvo priverstas nukreipti skrydžius.

Tačiau virš Uintaho tvyrojusi migla nėra pats pavojingiausias oro teršalas, kurį sukelia šiame slėnyje veikiančios naftos ir dujų gręžybos aikštelės.

Kelios studijos, kurias atliko Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (angl. NOAA), pateikia duomenis, kad metano – pagrindinės gamtinių dujų sudedamosios dalies – nutekėjimo rodikliai yra žymiai aukštesni, negu anksčiau buvo įtariama. Metano poveikis klimato kaitai kitus du dešimtmečius bus daug stipresnis, negu anglies dioksido emisijų, apie kurias, svarstant klimato kaitos problemas, daugiausia diskutuojama.

Dūminio rūko problema itin opi Jutos valstijoje. Tačiau visoje šalyje didėjantis tyrimų skaičius rodo, kad metano nutekėjimo rodikliai gamtinių dujų pramonėje yra daug aukštesni, negu anksčiau buvo žinoma.

Vašingtone (Kolumbijos federacinė apygarda) didėja spaudimas ignoruoti šiuos metano nutekėjimus. Naftos ir dujų pramonės požiūriu, negalima gaišti laiko. Privalome nedelsdami toliau žengti, kaip teigia jos atstovai, su šia pačia svarbiausia nacionaline energetikos strategija, kurios kodinis pavadinimas galėtų būti Gręžk, vaike, gręžk. Šis spaudimas kyla ne tik iš pačios gamtinių dujų pramonės, bet ir nuostabą keliančio sąjungininko – Aplinkos apsaugos fondo (angl. EDF), remiančio gamtinių dujų gavybos plėtrą, kaip tiltą tarp anglies ir atsinaujinančių išteklių.

Ši pozicija atgaivino kaltinimus, kad Aplinkos apsaugos fondas, vykdydamas žaliąjį smegenų plovimą, stovi gamtinių dujų pramonės pusėje.

„Atsižvelgę į viską, mes galvojame, kad, anglies pakeitimas gamtinėmis dujomis gali suteikti aplinkai grynąją vertę, įskaitant mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką”, – rašė Markas Brownsteinas iš Aplinkos apsaugos fondo praeitais metais.

Metano nutekėjimai, kuriuos užfiksavo Kooperacinio aplinkosaugos mokslinių tyrimų instituto (angl. CIRES) ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos mokslininkai, sudarė nuo 6 iki 12 proc. metinės gamybos. Tai yra susirūpinimą keliantis faktas, kadangi daugelis tyrėjų, įskaitant ir iš Aplinkos apsaugos fondo, teigia: jeigu bendras gamtinių dujų nutekėjimas viršija 3,2 proc., tai nejaučiamas joks teigiamas poveikis klimato kaitos procesams pereinamuoju nuo anglies prie elektros gamybos ir gamtinių dujų deginimo laikotarpiu.

Šią mintį verta pakartoti: federaliniai pareigūnai, atlikę tyrimus vietoje, nustatė, kad metano nutekėjimai mažiausiai dvigubai viršija tą rodiklį, kuris, daugumos ekspertų nuomone, niekais paverčia teiginius, kad gamtinės dujos daro mažesnę įtaką klimato kaitai negu anglis.

Šių metų pradžioje Aplinkos apsaugos agentūra pateikė ataskaitą, kurioje jos oficialūs metano nutekėjimo vertinimai sumažinti iki 1,5 proc. visos šalies mastu, tačiau šis vertinimas sulaukė kritikos, kad per daug pasikliaujama „pramonės spėjimais”.

Skirtingai nuo Aplinkos apsaugos agentūros vertinimo, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos ataskaita remiasi vietoje atliktais vienos dienos nutekėjimų matavimais Uintaho baseino regione, tiekiančiame 1 proc. visų šalyje pagaminamų dujų.

Vienas šios studijos bendraautoris Colmas Sweeney, atstovaujantis Kooperacinio aplinkosaugos mokslinių tyrimų institutui, įsteigtam prie Kolorado valstijos Boulderio universiteto, teigė, kad jį nustebino, jo žodžiais tariant, „milžiniškas metano emisijų kiekis“. „Pagal mūsų skaičiavimus, 9 proc. metano paprasčiausiai nuteka, ir jis niekada nepasiekia dujotiekio vamzdyno galo ... tikrojo vartotojo taško“, – jis pasakė Climate Central organizacijai.

Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos atliktas tyrimas yra viena pirmųjų svarbesnių nepriklausomų iniciatyvų atlikti faktiškus suvestinius skaičiavimus metano emisijų, vykstančių dėl dujų nutekėjimo. Tyrėjams teko parengti naujus nutekėjusių dujų kiekio vertinimo metodus, ir, kaip jie teigia, šiais metodais dabar gali naudotis ir federalinė vyriausybė, ir pramonė, vertinandamos nutekėjimus bet kurioje vietovėje.

„Mes taikėme masės balanso metodą, t. y. sekėme oro masės judėjimą į regioną ir iš jo,“ – aiškino Colmas Sweeney. „Stebėjome tarp šių dviejų judėjimo taškų susidarantį metano kiekio skirtumą, kad galėtume nustatyti faktiškus emisijų rodiklius tame regione.“

Trūksta metano nutekėjimo duomenų, ypač susijusių su skalūninių dujų bumu. Šių metų pradžioje pačios Aplinkos apsaugos agentūros vidaus kontrolierius – generalinis inspektorius – paprašė gamtinių dujų pramonės atstovų pateikti daugiau duomenų apie teršalų emisijas į orą, įskaitant ir metano nutekėjimus. Tačiau, kaip rašė generalinis inspektorius vasario 20 d. ataskaitoje, Aplinkos apsaugos agentūra pasipriešino kai kuriems Generalinio inspektoriaus tarnybos rekomenduotiems žingsniams.

Kelios šiais metais ne Aplinkos apsaugos agentūros atliktos studijos taip pat pateikė duomenų apie metano nutekėjimus.

Robertas Jacksonas, Diuko universiteto Nikolaso aplinkos mokyklos mokslininkas, ir Nathanas Phillipsas iš Bostono universiteto matavo nutekėjimus iš gamtinių dujų skirstymo sistemų Bostone ir Vašingtone (Kolumbijos federacinė apygarda), tačiau jų atliktų matavimų nutekėjimo duomenų rodikliai dar nebaigti apdoroti.

Šių metų pradžioje atliktoje kitoje Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos studijoje matavimai buvo atliekami iš lėktuvo ir žemėje, ir nustatyta, kad maždaug 17 proc. Los Andželo regione pagaminamų gamtinių dujų nuteka. Šie Los Anželo regione atlikti matavimai pateikė duomenis apie bendrą nutekėjimą regione per visą gamtinių dujų gamybos ir paskirstymo ciklą, kadangi visi šio ciklo elementai, įskaitant gręžybą ir hidraulinį plėšymą, skirstomuosius dujotiekius ir gamtinių dujų galutinius vartotojus, yra Los Andželo baseine.

Į šį ginčą įsitraukė ir Aplinkos apsaugos fondas. Jis atlieka įvairiapusę studiją apie naftos ir dujų gręžybos procese susidarančias metano emisijas. Joje analizuojami kiekviename etape vykstantys nutekėjimai, įskaitant ir gamtinių dujų, kaip transporto kuro, naudojimą.

2012 m. vasario mėn. Aplinkos apsaugos fondas paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad, kol emisijos iš tipiško gręžinio bus mažesnės negu 3,2 proc. per jo naudojimo laikotarpį, gamtinės dujos yra geresnė alternatyva gaminti elektrą negu anglis. Šis 3,2 proc. skaičius svarbus, nes, kaip teigiama Aplinkos apsaugos fondo ataskaitoje, jis yra slenkstis, kurį peržengus, gamtinės dujos daugiau nebevertinamos kaip klimato kaitai mažiau įtakos darantis pereinamojo laikotarpio kuras ir anglį pakeičiantis šalies elektros energijos gamybos šaltinis.

Aplinkos apsaugos fondas pritaria, kad turi būti įvestas tam tikras reguliavimas metano nutekėjimui pažaboti, tačiau, jeigu Jutos valstijoje, Bostone ir Los Andžele gauti duomenys patvirtins, kad nutekėjimai gali vykti visoje šalyje, tada gali būti labai sudėtinga – ir tuo pačiu brangu – pasiekti, kad gamtinių dujų pramonė juos radikaliai sumažintų tam, kad tas slenkstis nebūtų peržengtas.

Aplinkos apsaugos fondas agresyviai reklamuoja savo atliekamą studiją, kaip pateiksiančią galutinį atsakymą apie metano nutekėjimus, tačiau labai vėluojama pateikti pirmojo šios studijos etapo rezultatus.

Tyrėjų bendruomenėje baiminamasi, kad Aplinkos apsaugos fondas užima poziciją, kurioje bandys nuvertinti nepriklausomai atliktus tyrimus, pateikdama savuosius, kaip vienintelį galutinį mokslo atsakymą apie metano nutekėjimus.

Profesorius Tony Ingraffea

„Yra tiktai du galimi keliai, kai, pabaigus šią Aplinkos apsaugos fondo studiją, bus atliktas jos mokslinis recenzavimas. Vienas jų – dabartinė politika nustatys priimtiną riziką, kitas – ji nustatys nepriimtiną riziką”, – taip galvoja profesorius Tony Ingraffea, vienas iškiliausių metano bei klimato kaitos srities specialistų ir bendraautoris didelę įtaką padariusio straipsnio, kuriame pirmą kartą buvo pateikta abejonė dėl tariamų gamtinių dujų privalumų mažinant klimato kaitą.

„Kalbama ne apie tai, kad turėtų būti priimti strateginiai sprendimai – kalbama apie tai, kad tie, kurie buvo priimti, turėtų būti atšaukti/panaikinti, jeigu ši studija nustatys, kad nutekėjimai viršija 3,2 proc. ribą“, – tęsė jis savo mintį, cituodamas Aplinkos apsaugos fondo pareikštą prioritetą gamtinėms dujoms, o ne angliai.

Jau nuo 2012 m. gruodžio Aplinkos apsaugos fondas teigia, kad Teksaso universiteto atliekama studija turi būti paskelbta „artimiausiomis savaitėmis.“ Šie atidėliojimai sukėlė spėlionių: arba ši studija sulaukė pasipriešinimo jos mokslinio recenzavimo metu, arba nustatyti metano lygiai buvo ne tokie, kokių tikėjosi autoriai.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos fondo atstovai žiniasklaidoje pateikia teiginių, menkinančių kitus atliktus tyrimus.

„Nors Kolorado ir Jutos valstijose atliktos studijos pateikia dalį vertingos informacijos apie situaciją konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, tačiau nė viena iš jų nėra įvairiose vietose ir ilgesnį laiką vykdytas sisteminis matavimas. Todėl būtina tiksliai įvertinti šios nutekančio metano problemos mastą. Dėl tos priežasties neturėtume daryti išvados apie visą nutekėjimą, remdamiesi tiktai šiomis preliminariomis, lokalizuotomis ataskaitomis [išskirta originalo tekste]“, – rašoma Aplinkos apsaugos fondo tinklavietėje apie Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos studiją. Šią įkeltą informaciją pasigriebė skalūnų pramonės viešųjų ryšių padalinys Energy in Depth ir panaudojo ją tam, kad sumenkintų federalinės institucijos gautus duomenis.

Aplinkos apsaugos fondo studija apie metano emisijas gauna stiprią finansinę pramonės paramą. Šią Teksaso universiteto atliekamą studiją remia tokios bendrovės, kaip Anadarko, BG Group, Chevron, Encana, Pioneer Natural Resources, Shell, Southwestern Energy, Talisman Energy ir XTO Energy, kuri yra pavaldžioji ExxonMobil bendrovė.

Pats Aplinkos apsaugos fondas teigia, kad „neima pinigų iš korporacinių partnerių“, kad išsaugotų savo savarankiškumą.

Tačiau Sourcewatch duomenimis, „tai yra visiškai klaidinantys teiginiai, nes Aplinkos apsaugos fondas iš tikrųjų agresyviai siekia finansavimo iš korporacijų darbuotojų, valdybų narių ir investuotojų, įskaitant (ir gal būt net ypač) jos formalius bendruosius partnerius. Aplinkos apsaugos fondas taip pat kiekvienu atskiru atveju svarsto, ar priimti didesnes korporacijų įsteigtų fondų siūlomas dovanas.“

Finansinė parama, teikiama Teksaso universiteto atliekamai Aplinkos apsaugos fondo studijai, yra viešoji informacija, ir ji buvo atskleista, siekiant sudaryti įspūdį, kad ši pramonės teikiama parama yra bent jau skaidri. Tačiau Aplinkos apsaugos fondas neatskleidė, kokie asmenys įeina į mokslinio recenzavimo grupę, padėsiančią parengti šią studiją publikuoti. Šie asmenys gali padėti suformuluoti iš Aplinkos apsaugos fondo užfiksuotų metano nutekėjimų gautas išvadas.

Dar svarbiau, kad tyrėjai prašo Aplinkos apsaugos fondo paskelbti jo užregistruotus ir į studiją įtrauktus matavimus tam, kad galėtų atlikti nepriklausomus tų duomenų vertinimus. Iki šiol Aplinkos apsaugos fondas vis dar nepraneša, ar paskelbs tuos duomenis ir pateiks juos taip moksliškai recenzuoti, kaip pateikė savuosius, juos paskelbę, profesoriai Ingraffea iš Kornelio universiteto ir Jacksonas iš Diuko universiteto.

Galvojant apie ilgalaikes gamtinių dujų gręžybos perspektyvas Jungtinėse Valstijose – iš tikrųjų apie labai realią tikimybę, kad energetikos pramonė bando pririšti mus ir klimato kaitą dešimtmečiams prie iškastinio kuro gavybos – nėra svarbesnio klausimo už šį, susijusį su metano nutekėjimais. Kokie iš tikrųjų metano kiekiai pakliūva į aplinką? Ar tie kiekiai daro klimato kaitai tokį patį poveikį, kaip anglis, ar dar didesnį? Kaip visa tai susiję su atsinaujinančios energijos gamybos augimu Amerikoje?

Šiuo metu vienintelis aiškus dalykas yra tas: kaip Jutos valstijoje dūminio rūko problema tampa vis aktualesnė, taip ir debesys, atrodo, tvenkiasi virš Aplinkos apsaugos fondo atlikto tyrimo.

Vertė Vaiva Bagdonienė