2024 m. gegužės 18 d.

 

Nors Lietuvos vyriausybė už VEKS neatsiskaitė Europos Komisijai... Europos Komisija sugebėjo atsiskaityti Europos Parlamentui!

Paskelbta: 2011-01-26 06:00 Autorius: ekspertai.eu
Europos Komisija už programą "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) atsiskaitė Europos Parlamentui taip ir nesulaukusi privalomos analizės už šią programą iš Lietuvos vyriausybės. Kaip taip įmanoma? Viskas įmanoma, kai reikia bet kokia kaina sutvarkyti europinio masto pelningos machinacijos galus. Europos Sąjungos ir Lietuvos biurokratai randa bendrą kalbą bendrai skalbiant Lietuvos biudžeto, t.y. Lietuvos žmonių pinigus.
Pierre de BOISSIEUKultūros ministerija pažeisdama Vyriausybės nutarimą iki šios dienos Vyriausybei nepateikė finansinės ataskaitos už daugiau negu 300 milijonų litų nacionalinės programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) vykdymą.  Vyriausybė, pažeisdama Europos Tarybos sprendimus iki šios nepateikė programos VEKS analizės Europos Komisijai. Tačiau pati Europos Komisija, net nesulaukusi privalomos analizės iš Lietuvos vyriausybės už visą programą VEKS, sugebėjo, lyg niekur nieko, atsiskaityti Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų Komitetui.Kokiu būdu Europos Komisija sugebėjo padaryti ataskaitą dėl programos VEKS, neturėdama Lietuvos vyriausybės ataskaitos Europos Komisijai, bei dėl kokių priežasčių Europos Komisija toleruoja konkrečių Europos Tarybos sprendimų nevykdymą - klausimai pakankamai įdomus. Į juos jau teks atsakyti ne vietiniams Lietuvos valdininkams, o būtent aukštiems Briuselio pareigūnams. Apie tai rašysime artimiausiu metu. Dabar galima konstatuoti tai, jog 2009 metų pradžioje tuometinio Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio pasakyti žodžiai, kad "VEKS aferos sumanytojai ir tikrieji vadai yra net ne Lietuvoje, todėl paprastiems piliečiams ar eiliniams valdininkams pasipriešinti šiai kriminalinei veikai praktiškai nėra jokios vilties" - įgauna dar didesnį realų pagrindą. O šiandien, kam įdomu ir kas dar nematė, siūlome įdėmiau susipažinti su minėtu Europos Komisijos dokumentu apie 2009 metų Europos Kultūros sostines. EUROPOS KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR REGIONŲ KOMITETUI 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinių (Linco ir Vilniaus) renginių ex post vertinimas Briuselis, 2010.12.17 nuo: Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, kurio vardu pasirašo direktorius Jordi AYET PUIGARNAU kam: Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui Pierre de BOISSIEU 1. Įvadas Ši ataskaita teikiama pagal 2006 m. spalio 24 d. Sprendimo Nr. 1622/2006/EB, nustatančio Bendrijos veiksmą dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m., 12 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Komisija kiekvienais metais užtikrina išorinį ir nepriklausomą praėjusių metų Europos kultūros sostinės renginio rezultatų vertinimą pagal šiame sprendime nustatytus veiksmo tikslus ir kriterijus. Po Europos kultūros sostinės renginio iki kitų metų pabaigos Komisija pateikia šio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui.“ Šioje ataskaitoje pateikta Komisijos nuomonė dėl 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinių renginių išorės vertinimo pagrindinių išvadų ir rekomendacijų. Šį vertinimą galima parsisiųsti internetu http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/doc485_en.htm. Atliekant išorės vertinimą pirmiausia buvo atskirai įvertintos abi 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinės (toliau – EKS): Lincas ir Vilnius. Tada buvo palyginti rezultatai ir padarytos bendros išvados, susijusios su abiem kultūros sostinėmis. Išvados pagrįstos abiejų EKS pateiktais duomenimis, suinteresuotųjų šalių nuomonėmis ir Europos politine bei akademine literatūra. Rengiant vertinimo išvadas ir rekomendacijas remtasi 2009 m. atliktu 2007-ųjų ir 2008-ųjų metų EKS vertinimu. 2. Veiklos pagrindas 2.1. Su Europos kultūros sostinės renginiais susijusi ES veikla Pirmoji Europos kultūros miesto programa buvo inicijuota tarpvyriausybiniu lygmeniu 1985 m.; vėliau ji buvo papildyta Europos kultūros mėnesio renginiu. Remiantis šia veikla, Sprendimu Nr. 1419/1999/EB buvo nustatyta Bendrijos veikla, susijusi su Europos kultūros sostinės renginiais 2005–2019 m. (toliau – veikla). Buvo nustatyta chronologinė tvarka, pagal kurią kasmet atrenkamos skirtingos valstybės narės EKS renginiams organizuoti. Europos šalys, kurios nebuvo valstybės narės, taip pat galėjo teikti paraiškas dėl EKS nominacijos be jokios iš anksto nustatytos chronologinės tvarkos. Vėliau Sprendimas Nr. 1419/1999/EB pakeistas Sprendimu Nr. 1622/2006/EB, kuriuo buvo patikslinti veiklos tikslai, pakeista 2013 m. ir vėlesnių metų nominavimo ir stebėsenos tvarka ir panaikinta ne valstybių narių miestų galimybė teikti paraiškas dėl EKS vardo. Skirtingai nei ankstesniu sprendimu, kuriuo valstybės narės pačios galėjo nustatyti miestų atrankos tvarką ir nebuvo vykdoma jokia tolesnė stebėsena, naujuoju sprendimu buvo nustatytas dviejų etapų nacionalinis konkursas, Europos kriterijai ir stebėsenos grupės posėdžiai po nominavimo. Nuo 2009-ųjų metų renginiui organizuoti kasmet buvo atrinktos dvi valstybės narės; jos turėjo siūlyti miestus ir pateikti jų paraiškas kartu su metine kultūrine programa Europos atrankos grupei, o šioji Komisijai rekomendavo jų kandidatūrą. Komisija savo ruožtu pateikė rekomendaciją Ministrų Tarybai, kuri oficialiai paskelbė EKS. Atsižvelgiant į laiką, skirtą EKS renginiams įgyvendinti (tam pradedama ruoštis prieš 6 metus iki nominavimo metų), 2006 m. sprendime nustatyta, kad 2007–2009 m. EKS renginiams yra taikomas 1999 m. sprendimas, o 2010–2012 m. nominacijoms numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos. ES finansinė parama teikiama pagal ES programą „Kultūra“. 2007–2013 m. kasmet kiekvienai EKS skiriama iki 1,5 mln. EUR. 2009 m. skirta finansinė parama suteikta kaip bendro finansavimo dalis konkretiems projektams, kurie buvo EKS kultūrinių programų dalis. 2.2. 2009 m. Europos kultūros sostinės 2009-ųjų metų EKS buvo atrinktos pagal 1999 m. sprendime nustatytą atrankos tvarką. Tais metais EKS renginius organizavusios Austrija ir Lietuva pasiūlė atitinkamai Lincą ir Vilnių. Atranka vyko 2005 m. Europos atrankos grupė paskelbė ataskaitą, kurioje siūlė suteikti 2009 m. EKS vardą abiem miestams ir pateikė rekomendacijų, kaip padėti jiems pasiekti siūlomus tikslus. 2005 m. atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją Ministrų Taryba miestams kandidatams oficialiai suteikė EKS vardą. 3. Išorės vertinimas 3.1. Vertinimo kriterijai Atlikti 2009-ųjų metų EKS renginių išorės vertinimą Komisija pavedė bendrovei Ecotec Research and Consulting. Buvo siekiama įvertinti abiejų EKS renginių aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir nuoseklumą atsižvelgiant į veiklos ir pačių EKS paraiškose bei renginių įgyvendinimo etapu nustatytus tikslus. Atlikus išorės vertinimą buvo parengtos visų EKS renginių ataskaitos ir pateiktos išvados bei rekomendacijos, kaip geriau įgyvendinti veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad EKS vardas suteikiamas tik vieneriems metams, su šiais miestais susijusios išvados ir rekomendacijos buvo gerosios patirties apibendrinimas, kuriuo siekiama padėti būsimoms EKS. 3.2. Metodika Abi EKS buvo vertinamos atskirai, iš dalies remiantis pačių EKS užsakytais vertinimais. Duomenys buvo renkami dviem lygmenimis: ES lygmeniu (nedidelė dalis duomenų) ir pačių EKS lygmeniu (išsamesni duomenys). Pagrindiniai šaltiniai buvo Europos politinė ir akademinė literatūra, pirminės EKS paraiškos, EKS tyrimai ir ataskaitos, renginių programos, reklaminė medžiaga ir interneto svetainės, EKS pateikti išsamūs kiekybiniai duomenys apie veiklą, našumą ir rezultatus, už EKS veiklą atsakingų grupių apklausa, konsultacijos su svarbiausiomis suinteresuotosiomis EKS šalimis ir lankymasis šiuose miestuose. Atliekant lyginamąją peržiūrą ir bendrąjį vertinimą buvo atsižvelgta į su abiem EKS susijusias išvadas, palyginti ir sugretinti metodai ir patikrinta tyrimo kokybė. Bendro pobūdžio išvados dėl EKS veiklos buvo padarytos atsižvelgiant į abiejų EKS pateiktus įrodymus ir išvadas. 3.3. Vertintojo išvados 3.3.1.Veiklos aktualumas Atlikus vertinimą nustatyta, kad veikla įgyvendinta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį. Pagrindiniai veiklos tikslai buvo plėtoti kultūrinę veiklą ir kultūrinį Europos aspektą per jos kultūrą. 1999 m. sprendimo preambulėje pirmą kartą aiškiai nurodomas kultūros ir turizmo plėtojimo siekis bei būtinybė telkti įvairius gyventojų sluoksnius. Ši nuoroda dar kartą pateikiama 2006 m. sprendime, kuriame nustatyti išsamūs kriterijai, susiję su piliečių dalyvavimo skatinimu ir ilgalaikiu vystymusi. Daugelis EKS taip pat iškėlė konkrečius socialinius, ekonominius ar turizmo tikslus. Tokių tikslų įtraukimu į EKS veiklą buvo formuojamos ir atspindimos bendros kultūros politikos tendencijos. Tačiau šiems tikslams tampant vis svarbesniais, pradėta diskutuoti, ar kultūra turėtų būti plėtojama vien tik dėl jos savaiminės vertės ar kaip priemonė, kuria siekiama gauti apčiuopiamos, kiekybinės naudos iš investicijų. 3.3.2. 2009-ųjų metų EKS renginių aktualumas Atliekant vertinimą buvo nagrinėjama miestų motyvacija siekiant tapti EKS ir jų tikslų atitiktis veiklos tikslams ir 167 straipsniui. Taip pat buvo nagrinėjamas procesas, kurio metu buvo nustatyti konkretūs 2009-ųjų metų EKS tikslai ir tų tikslų raida planavimo laikotarpiu. Abi EKS siekė veiklos tikslų ir pritaikė juos prie konkrečių savo aplinkybių ir prioritetų. Abi EKS planavo įvairias kultūrines programas ir susijusią veiklą (pvz., pranešimus, savanorišką veiklą ir t. t.), kuri padėtų siekti kultūrinės veiklos plėtojimo, kultūrinio Europos aspekto plėtojimo per jos kultūrą ir socialinio bei ekonominio vystymosi skatinimo per kultūrą tikslų. Linco miesto tikslai ir veikla buvo glaudžiai susiję su visais trim konkrečiais tikslais, ypač su kultūrinės veiklos plėtojimo tikslu. Vilniaus atveju dėl praktinių priežasčių iš esmės nebuvo įmanoma, nors ketinta, siekti trečiojo tikslo ir vietoj to vykdyta veikla, iš esmės susijusi su kultūrinio Europos aspekto plėtojimo per jos kultūrą ir kultūrinės veiklos plėtojimo tikslais. 3.3.3. Valdymo veiksmingumas Buvo nagrinėjamas EKS renginių valdymo veiksmingumas, įskaitant organizacinius modelius, kultūrinės veiklos sričių ir renginių atrankos bei įgyvendinimo tvarką, ryšius, reklamą ir finansavimo būdus. Panašiai kaip 2007-ųjų ir 2008-ųjų metų EKS vertinimų atveju, 2009-ųjų metų EKS vertinime pabrėžiama, kad labai svarbu, tačiau itin sudėtinga nustatyti tinkamą organizacinę struktūrą ir sudaryti asmenų, turinčių tinkamų įgūdžių kultūrinei programai įgyvendinti, grupę. Tam reikia daugiau įgūdžių ir kitokios organizacinės struktūros grupės nei ta, kuri parengė pirminę paraišką. Be to, būtina suderinti meninius ir politinius interesus ir užtikrinti, kad bendradarbiaujančios suinteresuotosios šalys palankiai vertintų bet kokią naują įgyvendinimo sistemą. Paprastai rekomenduotina nauja ir nepriklausoma struktūra, kurią reiktų nuodugniai pritaikyti prie konkretaus miesto politinių ir kultūrinių aplinkybių. 2009-ųjų metų EKS padėtis šiuo atžvilgiu skiriasi. Lincas sukūrė veiksmingą ir efektyvią valdymo struktūrą, kuria remiantis galima išspręsti svarbiausius sunkumus. Vilniaus patirtis – pavyzdys, kokios pasekmės galimos visapusiškai neišsprendus minėtų problemų. Šiam miestui siekiant nustatyti nuoseklią ir veiksmingą tvarką susidurta su sunkumais, dėl kurių kilo problemų, susijusių su kultūrine programa ir bendru EKS renginių poveikiu. Nepaisant šių problemų, EKS vardas yra labai vertinamas, jis suteikia postūmį įvairioms kultūrinėms programoms ir padeda pasiekti svarbių rezultatų. Miestai deda daug pastangų EKS vardui gauti ir jau teikiant paraišką prisiima labai rimtus įsipareigojimus, susijusius su finansiniais ištekliais. Tačiau būtina užtikrinti, kad EKS laikytųsi teikiant paraišką prisiimtų įsipareigojimų. Iš tiesų kyla pavojus, kad esant itin sudėtingoms ekonominėms aplinkybėms ir galbūt nesant politinio sutarimo, EKS gali susidurti su sunkumais dėl valstybės biudžeto suvaržymų kitose srityse. 3.3.4. EKS veiksmingumas ES lygmeniu Svarbiausia buvo išnagrinėti Europos Komisijos vykdomus atrankos, stebėsenos ir finansinių procesų veiksmingumą. Abi EKS pareiškė, kad yra patenkintos Europos atrankos grupės veikla, tačiau dar per anksti daryti galutines išvadas dėl minėtos veiklos veiksmingumo, efektyvumo ir nešališkumo, nes šių EKS atveju grupė turėjo pateikti nuomonę tik dėl absoliučių kiekvieno miesto kandidato privalumų, o ne jų privalumų palyginti su konkuruojančiais kandidatais, kurių šiuo atveju nebuvo. 1999 m. sprendime nebuvo numatytas stebėsenos etapas. Tačiau, kaip matyti iš 2009-ųjų metų ir kitų EKS renginių, planavimo metu gali kilti problemų, kai paraiškoje numatyti siekiai turi virsti konkrečiomis institucinėmis priemonėmis ir gerai parengta kultūrine programa. Lincui pavyko veiksmingai įgyvendinti paraiškoje numatytus EKS uždavinius, tačiau Vilnius susidūrė su sunkumais. Kadangi 1999 m. sprendime nebuvo numatytas stebėsenos procesas, Europos Komisija neturėjo oficialių priemonių šioms problemoms spręsti. Vilniaus atveju, jei būtų buvusi atlikta stebėsena, galbūt būtų buvę galima nustatyti potencialias problemas ir imtis jas spręsti ankstesniame etape. Sprendimu Nr. 1622/2006/EB (kuriuo pakeistas Sprendimas Nr. 1419/1999/EB) nustatytas stebėsenos procesas turėtų būti tobulesnis nei Sprendimu 1419/1999/EB nustatyta tvarka. ES finansavimo (1,5 mln. EUR kiekvienai EKS) kriterijai buvo aiškūs, o administravimo tvarka nesiskyrė nuo kitų ES programų. Kiekviena EKS konkretiems projektams paramą gavo pagal ES programą „Kultūra“. Nors ES parama pagal programos „Kultūra“ yra labai nedidelis indėlis į EKS veiklos biudžetą, Komisijos dotacija bendrai finansuoti 2009 m. Vilniaus renginiai suteikė pridėtinės europinės vertės ir sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. EKS veiklai skiriamas didelis žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys reiškia aukštus reikalavimus miestams kandidatams ir dideles investicijas į kultūrines programas ir miestus apskritai. Atsižvelgiant į finansinius išteklius ir pastangas, abejojama, ar kuri nors kita politinė priemonė būtų galėjusi turėti tokį pat poveikį tokio paties dydžio ES investicijoms. 3.3.5.Kultūrinės veiklos plėtojimo veiksmingumas Atliekant vertinimą buvo nagrinėtas kiekvienos EKS kultūrinės programos veiksmingumas ir jos poveikis ilgalaikiam miesto kultūros plėtojimui. Abi 2009-ųjų metų EKS siekė pasinaudoti EKS renginių teikiama galimybe didinti jų matomumą per kultūrą ir jų kaip kultūros miestų įvaizdį. Tarptautinio pramonės miesto įvaizdį turintis Lincas tikėjosi didesnio kultūrinio pripažinimo (nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu), kad galėtų konkuruoti su Zalcburgu ir Viena, nors ir skirtingose srityse (t. y. labiau modernioje nei klasikinėje kultūroje). Vilnius jau seniai yra Lietuvos kultūros centras, tačiau siekė tapti tarptautine kultūrine destinacija. Abiejose EKS sėkmingai įgyvendinta kultūrinė programa buvo platesnio užmojo nei tuo atveju, jei tie miestai nebūtų turėję EKS vardo. Linco programa buvo itin išsami. Vilniaus atveju dėl biudžetinių ir valdymo priežasčių programa buvo mažesnės apimties nei iš pradžių planuota. Nepaisant to, abiem miestams dėl EKS vardo atsirado galimybių surengti didesnių ir platesnio užmojo renginių, imtis itin naujoviškų projektų ir naujų užsakymų įvairiose kultūros srityse nei būtų buvę įmanoma tuo atveju, jei tie miestai nebūtų turėję EKS vardo. Abiem miestams pavyko pritraukti daug menininkų iš užsienio. Nors abiejų miestų kultūros subjektai padidino savo pajėgumus ir užmezgė glaudesnį bendradarbiavimą su kitų miestų ir šalių partneriais, EKS vardo nauda stiprinant kultūrinį įvaizdį Linco atveju yra ilgalaikio pobūdžio. 2009 m. per EKS renginius Lincas pritraukė beveik 3,5 mln. lankytojų. 3.3.6. Kultūrinio Europos aspekto plėtojimo per jos kultūrą veiksmingumas 1999 m. sprendime nėra tiksliai apibrėžtas Europos aspektas, tačiau jis pabrėžiamas kaip kultūrinio bendradarbiavimo dalis, įskaitant bendraeuropietiškų meno srovių ir stilių, kuriuos tas miestas įkvėpė arba prie kurių plėtotės jis reikšmingai prisidėjo, akcentavimą; renginių, kuriuose įtraukiami aktyvūs kultūros srities žmonės iš kitų valstybių narių miestų, skatinimą ir ilgalaikį kultūrinį bendradarbiavimą bei jų veiklos sklaidą visoje ES. 2006 m. sprendime nustatytas Europos aspekto kriterijus suteikia miestams laisvę įvairiai interpretuoti šią sąvoką. Šio kriterijaus taikymo pavyzdžių pateikiama EKS pretenduojančių tapti miestų vadove, kurį nuo 2007 m. galima rasti internete. Todėl abi 2009-ųjų EKS savaip interpretavo šį aspektą. Abi EKS sėkmingai vykdė veiklą, kurioje subūrė europinės reikšmės menininkus. Nors abu miestai savo įprastinėje kultūros renginių programoje siūlo nemažai užsienio menininkų, ypač Lincas (pavyzdžiui, Brucknerfest ir Ars Electronica Festival renginiuose), gavę EKS vardą šie miestai pritraukė dar daugiau menininkų iš užsienio. Nors Vilniuje vyko mažiau europinės reikšmės menininkų pritraukusių renginių nei Lince, jie sudarė gana svarbią kultūrinės programos dalį. Tuo tarpu Lince surengta daugiau europinės reikšmės menininkų pritraukusių renginių, tačiau jų atgarsis buvo mažesnis palyginti su kitais labai plačios kultūrinės programos renginiais. Iš tiesų, bendras Linco tikslas nebuvo surengti daugybę tarptautinei publikai skirtų įspūdingų renginių, bet kiekvieną metų dieną pasiūlyti kultūrinių renginių. Įgyvendinant abiejų EKS kultūrines programas buvo labiau bendradarbiauta, surengta daugiau bendrų pastatymų ir mainų nei tuo atveju, jei miestams nebūtų suteiktas EKS vardas. Linco atveju tam buvo palankesnės sąlygos, nes pagrindiniai įgyvendinimo agentūros darbuotojai yra pripažinti tarptautinio kultūros sektoriaus subjektai, todėl jie turi naudingų ryšių su galimais partneriais. Nei viena 2009-ųjų EKS išskirtinai nepabrėžė kurios nors konkrečios Europos temos ar klausimo. Abi EKS, nors ir labai skirtingais būdais, atkreipė dėmesį į Europos istorijos, tapatumo ir paveldo aspektus, kuriais pasižymi miestai. Vilnius – neseniai prie ES prisijungusios šalies miestas – itin siekė pabrėžti savo gilią europinę istoriją ir kultūrinį paveldą. Tuo tarpu Lincas stengėsi nagrinėti miesto vaidmenį vienu tamsiausių Europos istorijos laikmečių – nacių laikotarpiu – ir siekė atkreipti dėmesį į dabar jau smarkiai sumenkusį žydų paveldą. Bene pirmą kartą EKS ėmėsi itin išsamiai nagrinėti tokią sudėtingą temą. 3.3.7. Poveikio socialiniam, ekonominiam ir miestų vystymuisi bei turizmui veiksmingumas Atliekant vertinimą paaiškėjo, kad abiem EKS pavyko įgyvendinti platesnio užmojo kultūrinę programą nei būtų buvę įmanoma tuo atveju, jei nebūtų suteiktas EKS vardas; vis dėlto, Vilniaus atveju pasiekimai buvo kuklesni nei planuota. Abiejų miestų kultūrinės programos papildė investicijų į infrastruktūrą programą, nors ji finansuota iš kitų šaltinių (Vilniaus atveju – visų pirma iš struktūrinių fondų), tačiau Linco atveju EKS suteikė itin didelį postūmį. EKS vardas Linco miestui suteikė didelės ekonominės naudos: išaugo turizmas, pagerėjo vidinis ir išorinis miesto įvaizdis ir aktyviau dalyvaujama kultūrinėje veikloje. Pavyzdžiui, iš duomenų apie lankytojų nakvynę Lince matyti, kad nakvynių skaičius, palyginti su 2008 m., padidėjo 10 proc. Vilniaus atveju mažiau tikėtina, kad ekonominis ar socialinis EKS vardo poveikis bus itin didelis. 3.3.8. Tvarumas Galiausiai atliekant vertinimą buvo nagrinėjamas EKS veiklos tvarumas ir jos poveikis kultūros valdymui ir ilgalaikiam atitinkamų miestų vystymuisi. Linco atveju didelė dalis naujos kultūrinės veiklos, pradėtos vykdyti EKS vardo metais, tęsiama toliau, tačiau, suprantama, ne tokiu mastu kaip EKS metais, kai buvo skirta apie 40 mln. EUR investicijų. Vis dėlto galima teigti, kad dėl EKS vardo kultūrinis Linco miesto gyvenimas tapo gerokai įvairesnis ir gyvesnis. Vilniuje toliau tęsiamos veiklos pavyzdžių yra santykinai mažai ir neturima daug įrodymų, kad kultūrinis gyvenimas tapo įvairesniu ir gyvesniu nei būtų buvęs tuo atveju, jei nebūtų buvęs suteiktas EKS vardas. Abi 2009-ųjų EKS vykdė kultūrinę veiklą, kuri sustiprins pajėgumus siekiant imtis geriau parengtų, platesnio užmojo renginių ir plėtoti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu. Vis dėlto, Lincas šiuo atžvilgiu padarė didesnę pažangą. Vienas EKS vardo rezultatų – stipresnis Linco valdymas ir partnerystė, suteikianti galimybių toliau teigiama linkme plėtoti miesto kultūros sektorių. Šiuo metu dar per anksti vertinti, ar poveikis ekonomikai ir turizmui bus tvarus. 4. Pagrindinės išorinio vertinimo rekomendacijos ir Komisijos pastabos Komisija iš esmės sutinka su vertintojo rekomendacijomis, kurios labai panašios į 2007-ųjų ir 2008-ųjų EKS vertinimo rekomendacijas. 4.1. Valdymo veiksmingumas Komisija sutinka rekomenduoti visoms EKS atlikti kultūros programų ir susijusios veiklos poveikio vertinimą. 4.2. EKS veiksmingumas ES lygmeniu Komisija sutinka, kad ateityje atliekant vertinimus, reikėtų atsižvelgti į: 2006 m. sprendimu nustatytų atrankos ir stebėsenos procesų veiksmingumą, efektyvumą ir nešališkumą bei šių aspektų poveikį renginių kokybei; reikšmę, kurią EKS, kaip prekės ženklui, teikia EKS vardą turintys miestai ir kitos suinteresuotosios šalys (žiniasklaida, kultūros institucijos ir plačioji visuomenė). Jei pastebima, kad šio „prekės ženklo“ reikšmė mažėja, Komisija turėtų išnagrinėti kitus metodus ir palyginti jų atitinkamus privalumus su EKS veiklos metodais. 4.3. Poveikio ekonominiam ir miestų vystymuisi bei turizmui ir socialinio vystymosi skatinimo per kultūrą veiksmingumas Per būsimus debatus Europos Komisija sutinka išnagrinėti, kokiu mastu EKS koncepcija (ir kultūra apskritai) galėtų ir (arba) turėtų būti naudojama, siekiant suteikti miestams paskatą ilgalaikėje perspektyvoje skatinti: miestų atnaujinimą ir ekonominį vystymąsi ar grįžti prie požiūrio, labiau orientuoto į kultūrą kaip savaiminę vertybę; tikrą socialinį miestų atnaujinimą, įtraukiant visus gyventojus, o ne vien tik didinant jau susiformavusios auditorijos kultūrines galimybes; ar išlaikyti lankstumą ir leisti miestams patiems nustatyti pusiausvyrą. 4.4. Tvarumas Europos Komisija sutinka remdamasi naujausia patirtimi toliau ieškoti būdų didinti EKS poveikio tvarumą. 5. Komisijos išvados Komisija daro išvadą, kad EKS vardas yra toliau labai vertinamas, jis suteikia postūmį įvairioms kultūrinėms programoms ir padeda pasiekti svarbių rezultatų. ES vardas ir finansinė parama turi didelį sverto efektą, todėl ši iniciatyva yra ekonomiškai naudinga ir veiksminga. Komisija pritaria bendram vertintojo įvertinimui ir pirmiau išdėstytoms rekomendacijoms. Komisija pažymi, kad dauguma EKS jau turi vertinimo sistemas, apimančias visą kultūrinę programą ar jos dalis, todėl ji ir toliau rekomenduos atlikti bendrą vertinimą vietos lygmeniu. Siekdama skatinti skleisti gerąją vertinimo patirtį, ES programoje „Kultūra“ Komisija pritarė politinei iniciatyvai 2008 m. Liverpulyje sukurtą išsamaus vertinimo modelį ateityje pritaikyti būsimų EKS poreikiams. Komisijos parengtas EKS pretenduojančių tapti miestų vadovas buvo atnaujintas ir į jį buvo įtrauktas skyrius dėl vertinimo. Be to, EKS 25-mečio sukakčiai paminėti 2010 m. kovo mėn. Komisija surengė konferenciją, kurioje daug dėmesio skirta išliekamajai renginio reikšmei ir vertinimui. Konferencijos diskusijų santrauka pateikta Komisijos svetainėje. Dėl rekomendacijos, kad ateityje atliekant vertinimus reikėtų atsižvelgti į 2006 m. sprendimu nustatytų EKS priemonių veiksmingumą, ir rekomendacijos, kad būsimų debatų metu reikėtų aptarti įvairius EKS vardo aspektus, Komisija pradėjo naujos tvarkos vertinimą, kurį ketinama baigti iki 2010 m. pabaigos. Be to, 2010 m. rudenį prasidėjo viešosios konsultacijos internetu. Minėtu vertinimu ir konsultacijomis bus remiamasi rengiant Komisijos pasiūlymą dėl iniciatyvos po 2019 m., kuria bus siekiama užtikrinti, kad ji ir toliau liktų kuo patrauklesnė, tinkamesnė ir veiksmingesnė. Šie klausimai taip pat svarstyti minėtoje konferencijoje pažymint 25-mečio sukaktį. Dėl tvarumo, svarstant galimybę toliau plėtoti iniciatyvą, ir toliau bus itin atsižvelgiama į vieną 2006 m. sprendime numatytų kriterijų – pastangas užtikrinti ilgalaikį EKS renginių poveikį. Be to, savo dokumentuose, informaciniuose pristatymuose ir kitose konferencijose Komisija jau pabrėžia, jog svarbu, kad EKS renginiai taptų ilgalaikės kultūros politikos strategijos dalimi.
 
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras