Karo fone kalbėti apie ekonominį atsigavimą gali atrodyti sudėtinga, tačiau Ukraina šiandien yra būtent toks atvejis. Nepaisant griaunamos infrastruktūros, žmogiškųjų nuostolių ir nuolatinių grėsmių, šalis rodo stebėtiną atsparumą ir sugebėjimą ne tik išgyventi, bet ir augti.
Karo pradžioje ekonomika patyrė sukrėtimą. Pramonės veikla nutrūko, prekybos keliai buvo nutraukti, milijonai žmonių paliko namus.
Tačiau jau netrukus atsirado prisitaikymo ženklai: verslai perorganizavo veiklą, paslaugų sektorius išsiplėtė į virtualią erdvę, o valstybė ėmėsi sisteminių stabilizacijos priemonių.
Ekonomikos gyvybingumą palaiko griežta fiskalinė drausmė, orientacija į atsinaujinančius energijos šaltinius ir aktyvi vidaus rinka.
Pripažįstama, kad skaidrumas, reformos ir patikimumas – tai kapitalas, kurio Ukraina negali sau leisti prarasti.
Nepaisant visko, ukrainiečiai rodo įspūdingą atsparumą. Net ir sugriautuose regionuose atkuriamos gamyklos, atidaromi verslai, grįžta žmonės.
Prie Ukrainos atstatymo prisideda ir Lietuva. O Vakaruose Ukraina vis dažniau matoma ne tik kaip karo zona, bet ir kaip būsimo augimo teritorija.
Ukrainos ekonomika šiandien yra daugiau nei skaičiai. Tai valios, vilties ir atsinaujinimo įrodymas – gyvas liudijimas, kad net ir karo akivaizdoje galima kurti, planuoti ir nepasiduoti.
Ukrainos pavyzdys iškalbingai rodo: ekonomika gali būti ne tik apie pinigus. Ji gali būti ir apie pasipriešinimą, ir apie viltį.
Susiję:
Ukraina gali tapti naujuoju ES ekonomikos lokomotyvu, vietoj Vokietijos
