Kultūros ministerijos receptas – kaip „praskraidyti“ Norvegijos milijonus Lietuvos paveldui

Sakote ir gal net tikite, kad pati neturtingiausia ir labiausiai skriaudžiama Lietuvoje yra Kultūros ministerija? Tai gana klaidinantis įspūdis. Skriaudžiamos našlaitėlės miražai išsisklaidė šią vasarą atidžiai pasidairius ne tik po Kultūros ministerijos tinklalapio naujienas, bet ypač po drąsaus šuolio į „motininės“ Finansų ministerijos biudžetinių ir įvairių finansuojamų programų dokumentų archyvą.

Nuo šiol užmirškime sausokai atrodančius biudžetinius asignavimus. Nes skaičiuoti reikia ne tik pagrindines Kultūros ministerijos metinio biudžeto varganai atrodančias eilutes, o neužmiršti pasidairyti ir „priedų“. Pastarieji dažniausiai paslėpti po įvairių programų skraiste, yra įspūdingai daugiamilijoniai ir galiausiai virsta vienu kitu papildomu milijardu.

Hipnotizuojantys programinių priedų milijonai

Pavyzdžiui, EEE-Norvegijos (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos) parama įvairioms Lietuvai svarbioms programoms. Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalių donorių lėšos yra gana dosniai skiriamos Lietuvos kultūrai per kiekvieną finansinę kadenciją. Šiuo metu artėja į pabaigą 2009–2014 metų finansinė kadencija, jos metu vien tik EEE-Norvegijos parama Lietuvai sudarė 84 mln. eurų, t. y. beveik 300 mln. litų.

Viena šios paramos dalis – gana įspūdinga 9 mln. eurų (31 mln. litų) suma – yra skirta LT06 programai „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Finansų ministerijos tinklalapyje nurodoma, kad „programos operatorius“ yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, „donorų programos partneris“ yra Norvegijos kultūros paveldo direktoratas RA. Prie 9 mln. eurų paramos dar nurodoma „bendrojo finansavimo suma“, kurią sudaro 1,588 mln. eurų (5,5 mln. litų). Šios programos „pagrindinis objektas“ yra medinis paveldas.

Tačiau ten pat Finansų ministerija ir jau savo tinklalapyje Kultūros ministerija nurodo tris šios programos finansavimo kryptis, iš kurių viena niekaip nėra susijusi su mediniu paveldu. Tik pirmoji kryptis yra „medinio nekilnojamojo kultūros paveldo (pastatų) tvarkybos darbų“ finansavimas, kuriam paskirta 4,7 mln. eurų (vos daugiau nei 16 mln. litų), t. y. tik pusė visos 9 mln. eurų paramos. Antroji kryptis yra „iš dalies restauruojamų ne medinių nekilnojamojo turto kultūros paveldo objektų (pastatų) restauravimo darbų užbaigimas ir jų pritaikymas naudojimui“ ir skirta 3,3 mln. eurų (daugiau nei 11 mln. litų).

Taigi daugiau nei trečdalis paramos skirta ne mediniam paveldui, kuris yra pagrindinis programos objektas. Belieka tikėti, kad su mediniu paveldu yra ir bus susieta trečioji finansavimo kryptis – „kompleksinių taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrų steigimas ir / arba vystymas nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose (pastatuose)“, kuriai skirta 1,4 mln. eurų (beveik 5 mln. litų). Vis dėlto labai gaila, kad tik dalis dovanotų 31 mln. litų atiteks mediniam paveldui, kuris Lietuvoje yra apgailėtinos būklės.

Dar daugiau neaiškumų sukėlė šios programos atskiros Dvišalio fondo dalies jau paskirstytos projektinės lėšos pagal 2013 07 22 Kultūros ministerijos komiteto posėdžio protokolą (pdf). Ne tik paskirstymo, bet ir netikėtai greito „Dvišalio bendradarbiavimo“ veiklai skirtų lėšų panaudojimo ypatumai reikalauja atskiro dėmesio. 

Tačiau gal ir neverta stebėtis, nes šie „įsisavinimo“ ypatumai visiškai atitinka dabartines lietuviškąsias tradicijas. Viena jų yra Lietuvos valstybės valdymo įstaigose plačiai iškerojusi įvairiausių „reprezentacijų“ sistema, kuri lengvai plinta į visus pašalius. Pasiskraidymai į tolimas šalis, gardūs pavalgymai ir malonios nakvynės įvairiausiose „konferencijose“, kurios konvejeriniu būdu vyksta nebūtinai tolimuose užsieniuose. Tokie „lėšų įsisavinimai“ puikiai pavyksta ir čia pat, Lietuvoje. „Reprezentacinės išlaidos“ lietuvio ausiai skamba bemaž sakraliai dar nuo sovietmečio ar net prieškario laikų, kai nedaugelis išrinktųjų turėjo itin malonių  privilegijų. Bet pagaliau atėjo demokratija su neišsemiamomis „reprezentacijos įsisavinimo“ galimybėmis visiems ištroškusiems...  

Ar tikrai estai yra lėtesni už lietuvius?

EEE-Norvegijos 2009–2014 m. paramos programa „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ (LT06) Kultūros ministerijoje pradėjo judėti tik 2013 metų pavasarį. 

Niekas niekur neskubėjo – 2009-aisiais, 2010-aisiais, 2011-aisiais, 2012-aisiais, ramybė tvyrojo iki pat 2013-ųjų kovo 14 d. Spėju, kad estai jau maždaug 2010-ųjų rudenį būtų palūžę tokiame „programinės ramybės čempionate“ ir visu greičiu pultų „įsisavinti“ dovanotas lėšas pačiu kokybiškiausiu būdu. Tačiau mes juk esame lietuviai, o ne kažkokie estai.

Turbūt atspėjote, kad po ilgai saldaus miego Kultūros ministerijos veikla, lyg ir ketinanti „įsisavinti“ EEE-Norvegijos milijonus, buvo pradėta nuo konferencijos 2013 m. kovo 14 d. ir seminaro viešbutyje „Artis“ gegužės 7 d. Po konferencijos ir prieš seminarą 2013 04 16 pagaliau buvo pasirašyta programos paramos sutartis tarp Donorų ir Finansų ministerijos. Beje, „programos pasiūlymas“ buvo pateiktas Donorams vertinti tik 2012 01 23 ir jie neskubėdami ją patvirtino 2012 08 31. 

Tad miego bacila aiškiai klesti Kultūros ministerijoje ir kelia kultūrinio miego pavojų net Finansų ministerijai, nes nuo sutarties patvirtinimo iki jos pasirašymo praėjo ilgi 7,5 mėnesio. Ir tik 2013-ųjų vidurvasarį Kultūros ministerija savo tinklalapyje pakvietė teikti iki 2013 07 15 pastabas EEE finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ gairių pareiškėjams. Abstrakčiai nurodė, kad „kvietimas teikti projektų paraiškas planuojamas 2013 m. vasarą“. Paguodžia tai, kad sutartyje buvo pailgintas programos milijonų „įsisavinimas“ iki 2016 metų. „Lėtieji“ norvegai, kaip ir „lėtieji“ estai, turbūt atlaidžiai perprato „greituosius“ lietuvius.

Na, ir visiška smulkmena, kad po ilgo letargo miego pakirdusi Kultūros ministerija minėtiems renginiams panaudojo lėšas iš tos pačios EEE-Norvegijos programos. Kaip tvirtinama gautame atsakyme iš šios programos vadovės Eglės Mečinskaitės, „iki 20 000 eurų (69 tūkst. litų – R. G.) priemonės „a“ lėšų skiriama partnerių paieškos renginiams, kuriuos organizuoja Kultūros ministerija“. Pagal E. Mečinskaitės nurodytą apskaitą kaip tik pusė šios sumos (beveik 33 tūkst. litų) buvo skirta vienam 2013 05 07 seminarui „Artis“ viešbutyje.

Paaiškinsiu, kad čia kalbama tik apie nedidelę dalį visos programos lėšų, nes papildomą Dvišalį fondą sudaro 158 823 eurai (t. y. daugiau nei pusė milijono litų). Šios lėšos numatytos paskirstyti programos dalyvių dvišalio bendradarbiavimo veiklai su užsienio partneriais, o vienai paraiškai buvo numatyta skirti iki 25 tūkst. eurų (iki 86 250 litų). 

Tačiau pagal kitą apskaitą ši Dvišalio fondo suma buvo paskirstyta į „a“ ir „b“ priemones, atitinkamai joms skiriama 40 ir 60 procentų. Tad Dvišalio bendradarbiavimo paraiškų teikėjams galiausiai teliko 172 tūkst. litų, kai iš 40 procentų nuo pusės milijono dar buvo atimta seminaro viešbutyje „Artis“ sąnaudos.

Paraiškų teikimo konvulsijos ir „praskraidymų“ praktika

Tačiau po užsitęsusio „kultūringojo operatoriaus“ itin ramaus snaudulio nuo 2009-ųjų, staiga atsibudus 2013-aisiais, Kultūros ministerijoje nuspręsta surengti blitz paraiškų teikimo čempionatą. Šiuo atveju ir teikėjų, ir gavėjų, ir suformuoto komiteto konvulsijos buvo aiškiai užprogramuotos, nes „atostoginis“ vasaros metas tikrai nėra palankiausias paraiškų kūrimo ir teikimo laikas, o dar sprinto sąlygomis.

Taigi, dar neprasidėjus 31 milijono dalyboms, 2013 06 13 Kultūros ministerijos tinklalapyje paskelbiamas konkursas EEE-Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ Dvišalio fondo priemonei „a“ finansuoti. Ir paaiškinama, kad „ši priemonė remia veiklas, skirtas projektų partnerių iš Norvegijos, Islandijos ir (arba) Lichtenšteino (toliau – valstybių donorių) paieškai, siekiant įgyvendinti bendrus programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ projektus“.

Skamba gana rimtai, bet rezultatas vertas tik pašaipos, nes... Paraiškas galima buvo teikti dvi savaites iki 2013 06 28, penkių žmonių komitetas „nuotolinės konferencijos“ būdu joms skyrė savo įvertinimo balus ir gautus apibendrintus rezultatus apsvarstė 2013 07 17, posėdžio protokolas (pdf) buvo parengtas 2013 07 22 ir viešai paskelbtas 2013 07 29 Kultūros ministerijos tinklalapyje, tuomet, kai 2013 07 26 kultūros ministras pasirašė įsakymą dėl Dvišalio fondo lėšų skyrimo 12-ai paraiškų iš 15-os. Tačiau įsakyme nurodyta, kad laimingieji turi iki 2013 08 09 patvirtinti dvišalio bendradarbiavimo sąmatas pagal komiteto jiems paskirstytas lėšų sumas ir tik tada jau galima pasirašyti sutartis. 

O įdomiausia „smulkmena“, kad dvišalio bendradarbiavimo lėšų „įsisavinimą“ privaloma užbaigti iki 2013 09 30, t. y. per pusantro mėnesio. Peržvelgus kai kurias paraiškas, galima numanyti, kad šios lėšos buvo tendencingai skirtos „praskraidymams“, ir net itin literatūriniams.

Thomo Manno namas-muziejus Nidoje

Pavyzdžiui, išties keista, kad didžiausia suma iš keistai sumenkusio pusmilijonio Dvišalio fondo puodo yra skirta Thomo Manno Nidoje ir Knuto Hamsumo centro Hamrojuje darbuotojų susitikimams. Būtent tokia paraiška sulaukė dosniausio komiteto dėmesio. Nors priminsiu, kad programos „pagrindinis objektas“ yra medinis paveldas. O šios programos Dvišalio fondo „a“ priemonė remia veiklas, skirtas projektų partnerių iš Norvegijos, Islandijos ir (arba) Lichtenšteino (toliau – valstybių donorių) paieškai, siekiant įgyvendinti bendrus programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ projektus. Apie literatūrą čia, rodos, neužsiminta. 

Bet tai juk smulkmena, nes paskirstytos lėšos yra išties juokingai mažos. Nors Kultūros ministerijos tinklalapio pranešime buvo skelbta, kad pagal Dvišalio fondo, kurį sudaro daugiau nei pusė milijono litų, finansavimo sąlygas vienai paraiškai gali būti skirta iki 25 tūkst. eurų (t. y. iki 86 250 litų), komisija paskirstė dvišalio bendradarbiavimo paraiškų teikėjams kiekvienam  nuo 9 iki 17 tūkst. litų. Negana to, pagal Dvišalio fondo lėšų skirstymo komiteto posėdžio 2013 07 22 protokolą (pdf) visų pateiktų 15 paraiškų bendras lėšų poreikis siekė beveik milijoną (977 002) litų. Matyt, visi paraiškų teikėjai įdėmiai perskaitė, kad galima pretenduoti iki 25 tūkst. eurų (86 tūkst. litų) dvišalio bendradarbiavimo veikloms vykdyti. Tačiau komitetas atrinktoms 12 paraiškų padalijo kažkaip telikusius 172 tūkst. litų, visiems bemaž po lygiai.

Ką gi, pagal komisijos protokolą kai kurie šios paramos gavėjai lėšas galės tiesiog „praskraidyti“. Tad estai mums čia tikrai neprilygs.

Fliuksizmo virusai Kultūros ministerijoje

Ir vis dėlto kokie nuotabūs Kultūros ministerijos bei EEE-Norvegijos milijonus skirstančio komiteto vidurvasario sapnai. Grynoji Vilniaus fliuksizmo atmaina, o šie fliuksiniai pokštai, atidžiau pažvelgus, visai tinka Lietuvos didžiojo teatro užkulisiuose kaip visuomet tyliai tūnančiai Kultūros ministerijai.

Na tai kas, kad EEE-Norvegijos milijonų dalybos prasidėjo nuo šiokio tokio nepatogumo. Bet jie skirti ne miegančiai Kultūros ministerijai, o dvišalio bendradarbiavimo paraiškų teikėjams. Tikėtina, kad tokių nepatogumų ir nesusipratimų bus ir daugiau, nes 31 milijono litų parama dar tik bus pradėta dalyti.  

J. Zikaro memorialinis namas-muziejus Kaune

Tęsinyje skaitykite – apie ypatingojo komiteto protokolą ir balų skaičiuoklę, kai menkiausiai įvertinti gauna didžiausią paramą; apie Kaune memorialinio J. Zikaro medinio namelio-muziejaus „blogąją“ paraišką Vilniuje; literatūrinius pasiskraidymus tarp Lietuvos ir Norvegijos ir medinio paveldo miražus; mūro paveldo sunkiasvorę pirmenybę prieš medžio lengvumą ir pastarojo  uzurpaciją; visagalį Europos parką prieš sostinės Žvėryno medinės architektūros „lobistus“.