Buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) darbuotojas Edwardas Snowdenas, gyvenantis Rusijoje, pažadėjo padėti Brazilijai kovoti su amerikiečių šnipais. Brazilijos senatoriai paprašė E. Snowdeno informacijos apie NSA „prieš Brazilijos piliečius padarytus nusikaltimus“. „Atvirame laiške Brazilijos žmonėms“, kurį gruodžio 17-ąją išspausdino Brazilijos laikraštis „Folha de S.Paulo“, E. Snowdenas pažadėjo Brazilijai ištirti NSA šnipinėjimo mastelius šioje šalyje.
E. Snowdenas užsiminė, kad norėtų prašyti Brazilijos prieglobsčio, nes JAV vyriausybė ir toliau riboja jo galimybes laisvai kalbėti, kol buvęs šnipas neturi nuolatinio politinio prieglobsčio.
Brazilijoje atidžiai tiriami E. Snowdeno pateikti dokumentai, kurie įrodo, jog NSA stebėjo asmeninius šalies prezidentės Dilmos Rousseff susirašinėjimus ir klausėsi jos pokalbius bei nelegaliai šnipinėjo įvairias Brazilijos ministerijas, šalies naftos gigantę „Petrobras“.
Vašingtonas tai neigia, teigdamas, jog „ekonominiu šnipinėjimu neužsiima“.
Tuo tarpu E. Snowdenas atskleidė, kad NSA gali klausytis kiekvieno brazilo telefoninių pokalbių, pvz., netgi tada, kai „mama iš Porto Alegrės miesto skambina sūnui, kad palinkėtų jam sėkmės laikant stojamąjį egzaminą į universitetą“. Tokie, kaip sveikam protui atrodytų, nereikšmingi visuotiniam ar JAV nacionaliniam saugumui pokalbiai saugomi penkerius metus.
Pasak E. Snowdeno, NSA šnipinėjimo programos ne kovoja su terorizmu, o užsiima ekonominiu šnipinėjimu, socialine kontrole ir diplomatinėmis manipuliacijomis.
Kol E. Snowdenas padeda Brazilijai, aiškėja dar daugiau detalių apie galimai nusikalstamą NSA veiklą. Norvegijos dienraštis „Dagbladet“ paviešino žyma „visiškai slaptai“ pažymėtą 2003 m. balandžio 17 d. NSA Norvegijos biuro dokumentą, kuriame nurodoma, kad Norvegijos žvalgybininkai (Etteretningstjenesten arba E-tjenesten) kartu su NSA šnipinėja, ką veikia Rusijos politikai, šios šalies energetikos sektorių ir kitus „civilinius taikinius“.
Norvegų šnipus labai domina „Rusijos taikiniai Kolos pusiasalyje“, teigiama dienraštyje „Dagbladet“. Jame – didžiausias Rusijoje sukauptų branduolinių ginklų ir reaktorių kiekis.
Norvegai su NSA kolegomis taip pat domisi Arkties vandenyne esančiais gamtos ištekliais: jame yra apie 20 proc. pasaulio naftos ir 30 proc. dujų, taip pat platinos, aukso ir alavo.
Arkties vandenyne esančias gėrybes dabar dalijasi penkios šalys: Kanada, Danija, Norvegija, Rusija ir JAV.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Arkties vandenyne šalis įdiegs naują karinę infrastruktūrą, „kad būtų saugomi Rusijos nacionaliniai interesai ir saugumas“.
Norvegijos vyriausybė patvirtino, kad „Dagbladet“ paviešintas dokumentas autentiškas, tačiau akcentavo, jog jis tesąs „amerikiečių požiūrio išdėstymas“.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]