Finansų ministerijos, Seimo bei kitų atsakingų institucijų darbotvarkėje – mokesčių sistemos pertvarka, kurios vienas kertinių aspektų yra siūlomi pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui. Šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl siūlymo plėsti NT mokesčio bazę ir apmokestinti žymiai didesnę dalį gyventojų turto.
Kokie siūlomi pokyčiai?
Pagal naujausius siūlymus, NT mokestis būtų taikomas turtui, kurio vertė viršija 40 tūkst. eurų (arba 80 tūkst. eurų bendrai dviem bendrasavininkams). Tai reikštų žymų kartelės sumažinimą nuo dabar galiojančios 150 tūkst. eurų ribos.
Mokesčio tarifas būtų progresinis:
-
0,1 proc. taikomas vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų;
-
0,2 proc. – nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų;
-
0,5 proc. – nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų;
-
1 proc. – turto daliai, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
Šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų, gautų mokestinę lengvatą – mokestis būtų skaičiuojamas nuo 50 tūkst. eurų turto vertės vienam asmeniui arba 100 tūkst. eurų bendrai už būstą.
Taip pat siūloma taikyti 50 proc. nuolaidą pirmajam būstui, jei jo vertė neviršija 450 tūkst. eurų. Tuo tarpu apleistam ar neprižiūrimam nekomerciniam NT būtų taikomas net 4 proc. tarifas.
Visuomenės reakcija – protestas prieš NT mokestį
Siūlomi pakeitimai susilaukė nemažai kritikos ir pasipriešinimo visuomenėje. Dalis gyventojų mano, kad tai yra bandymas apmokestinti gyvenamąjį būstą, kuris dažnai yra vienintelis šeimos turtas, o tokie sprendimai esą didina socialinę nelygybę ir kelia finansinę įtampą viduriniajai klasei.
Reaguodami į šiuos pasiūlymus, protesto organizatoriai planuoja mitingą pavadinimu „NT mokesčiams NE!!!“ arba „NE gyvenamojo būsto mokesčiui“. Mitingas vyks 2025 m. balandžio 27 d. Vilniuje, Katedros aikštėje. Protesto tikslas – siekti visiško gyvenamojo NT apmokestinimo atsisakymo, nesvarbu, ar tai būtų nuo 150 tūkst., ar nuo 40–80 tūkst. eurų vertės.
Manoma, kad jeigu valdžia atsižvelgs į jų reikalavimus ir atsisakys siūlomų NT mokesčių, mitingo tikslai bus pasiekti. Priešingu atveju, neatmetama naujų protestų galimybė.
Argumentai už NT mokestį
Visgi NT mokesčio šalininkai argumentuoja, kad tvarus ir progresyvus NT apmokestinimas – būtinas žingsnis siekiant stiprinti viešąsias paslaugas ir socialinį teisingumą.
Be to, tai gali prisidėti prie valstybės pajamų didinimo ir finansinio atsparumo geopolitinių rizikų kontekste, skiriant daugiau pinigų atgrasymui.
Šalininkų teigimu, mokesčio sistema turi būti tobulinama, bet jos principinis egzistavimas – būtinas.
Klausimai lieka atviri
Šiame etape tiek valdžios institucijos, tiek visuomenė susiduria su esminiu klausimu: ar ir kaip turėtų būti apmokestinamas gyvenamasis būstas Lietuvoje? Ar siūlomos lengvatos pakankamos tam, kad būtų išlaikyta socialinė pusiausvyra? O gal šis mokestis taps nauju socialinės įtampos židiniu?
Ateinančios savaitės ir balandžio 27-osios mitingas gali tapti lemiamu momentu tolesnei mokesčių reformos krypčiai.
Rusijos karinės invazijos tikimybė turi visus sutelkti
NATO generolai kalba apie realią Rusijos invazijos į Baltijos šalis grėsmę. Tai yra neginčijamas faktas.
Lietuva yra NATO priešakinė valstybė, o kariniai scenarijai dėl galimos Rusijos karinės invazijos jau seniai ne teoriniai.
O tuo pat metu keliami reikalavimai dėl NT mokesčio, kai kiekvienas biudžeto euras turi tapti investicija į saugumą, atgrasymą ir valstybės išlikimą.
O iš kur tai finansuoti, jei visuomenė kategoriškai priešinasi net kukliam progresiniam mokesčiui už nekilnojamąjį turtą? Saugumas ir valstybingumas kainuoja.
Protestas gali tapti svarbiu simboliniu momentu, kai paaiškės, ar norime gyventi šalyje, kuri išliks saugi, tvari ir teisinga, ar toliau būsime valstybė, kurioje visi nori gauti, bet mažai kas nori prisidėti.
Balandžio 27-ąją turėtų pasimatyti – ar iš tikrųjų suvokiame, kur gyvename.
