Nuo 2026-ųjų laukia naujas anglies mokestis: kas brangs labiausiai ir ką sumokės lietuviai?
Lietuvoje apie beveik nekalbama, tačiau vardan Europos Sąjungos (ES) žmonių ateities, Bendrija nuo 2026 m. pradeda taikyti naują „anglies pasienio mokestį“ – CBAM (Carbon Border Adjustment Mechanism).
Tai reiškia, kad į Lietuvą ir kitas ES šalis importuojamas cementas, plienas, aliuminis, trąšos, vandenilis bei elektra bus apmokestinti pagal jų taršumą.
„Ši priemonė apsaugos europinius gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos ir skatins švaresnę gamybą trečiosiose šalyse, bet sąskaitą sumokės vartotojai“, – sako ekonomikos analitikai.
Kam visa tai smogs pirmiausia?
Prognozuojama, kad trąšų importuotojams bus didžiausias smūgis. „Agrokoncernas“, „Linas Agro“, „Baltic Agro“, „Scandagra“, „Agrochema“ – būtent šios įmonės didžiąją dalį trąšų veža iš trečiųjų šalių.
Vienai tonai azotinių trąšų teks papildomai sumokėti +120–180 eurų, nes jų gamyboje išmetama 2–3 tonos CO₂.
Ūkininkai tai pajus tiesiai savo sąskaitose, o galiausiai – ir visi vartotojai per brangesnę duoną, daržoves ar mėsą.
„Kiekvienas trąšų pabrangimas virsta didesnėmis maisto kainomis parduotuvėje“, – sako vienas didžiausių grūdų augintojų.
Statybos pramonė taip pat patirs kainų kilimo pokyčius
Tokios įmonės kaip „Plieno verslas“, „Fortas“, „Plieno sprendimai“ priklauso nuo importinio plieno. Joms už toną teks pridėti dar +100–150 eurų.
O štai aliuminis taps tikru iššūkiu: jo gamyba itin tarši, tad CBAM reikš +500–700 eurų už toną. Tai atsilieps langų, durų, buitinės technikos, automobilių komponentų kainoms.
Lietuviško cemento pirkėjai galės džiaugtis, nes vietos gamintojai bus apsaugoti. Pavyzdžiui, „Akmenės cementas“ ir „Heidelberg Materials Lietuva“ jau dabar moka už CO₂ per ES sistemą. Importuotas cementas (pvz., iš Turkijos) brangs, tad vietos gamintojai netgi įgis pranašumą.
Ką pajus paprasti gyventojai?
Specialistai skaičiuoja įvairius scenarijus: šeimos biudžetas per metus gali išaugti mažiausiai nuo +50–100 eurų iki +300–400 eurų, o gal ir daugiau.
„Labiausiai tai pajusime maisto ir būsto kainose. Trąšos brangs – brangs duona ir mėsa. Plienas ir cementas brangs – pabrangs būstai, remontai, infrastruktūra“, – teigia ekonomikos analitikai.
Ar gresia bankrotai?
Ekonomikos mokslininkų skaičiavimais, masinio bankrotų antplūdžio Lietuvoje nesitikima, nors garantijų taip pat niekas nenori duoti. Akivaizdu, kad smulkūs importuotojai gali nebeatlaikyti naujos administracinės naštos.
Didžiausią riziką patirs tie, kurie visiškai priklausomi nuo pigių trečiųjų šalių žaliavų.
Pasak analitikų, tokie gamintojai kaip „Achema“ ar „Akmenės cementas“ gali netgi sustiprinti savo padėtį, nes konkurentai iš trečiųjų šalių bus apmokestinti.
CBAM – tai ilgalaikė perspektyva: daugiau saugumo, bet už kainą
Tai nėra tik mokestis. CBAM garantuoja daugiau saugumo, bet už kainą, nes nemokamo saugumo nebūna.
Specialistai neslepia, kad CBAM – geopolitinė priemonė, kuri mažins priklausomybę nuo autoritarinių režimų, skatins pasaulinę gamybą pereiti prie švaresnių technologijų ir turėtų apsaugoti Europos darbo vietas.
Be abejo, trumpuoju laikotarpiu tai reiškia didesnes sąskaitas už maistą ir būstą.
Tačiau ilguoju laikotarpiu CBAM garantuoja stiprią vietinę pramonę, švaresnę aplinką ir tvaresnį gyvenimą.
