
Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, gruodžio 27 dieną įsigaliojo Lietuvos pasitraukimas iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (Otavos konvencija).
Nuo šios dienos Lietuva nebėra saistoma Konvencijos įsipareigojimų ir gali įsigyti ar pasigaminti priešpėstinių minų, atitinkančių Lietuvos gynybos poreikius, pirmenybę teikiant Lietuvos gamintojams.
Skelbiama, kad priešpėstinės minos yra efektyvi ir pakankamai pigi gynybos priemonė, leidžianti trikdyti priešo pėstininkų judėjimą pėsčiomis ir sukurti stiprią bei atsparią gynybos liniją, blokuojančią įsiveržiančias pajėgas.
„Lietuvos sprendimą trauktis iš Otavos konvencijos lėmė poreikis išnaudoti visas galimybes sustiprinti mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumus. Mūsų kariuomenė turi turėti lankstumo ir laisvės panaudoti visas turimas priemones, kad atremtų potencialią agresiją ir apgintų Aljanso rytinį flangą“, - pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Informuojama, kad nuo 2003 m., kai Lietuva ratifikavo Konvenciją, saugumo situacija mūsų regione iš esmės pablogėjo – karinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, smarkiai išaugo.




























