Nuodijanti civilizacija

Skandalingas lietuviškas kapitalizmas paįvairino nuobodų vasaros politinį gyvenimą nauju skandalu. Šį kartą susijusį su nacionaliniais verslo ypatumais. Pasirodo „Judex“ kompanija gamino ir pateikdavo vartotojams užkrėstus pavojingomis žmogaus sveikatai listerijomis koldūnus. Kaip įtariama, visa tai pridengdavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos direktorius J. Milius. Nelaukiant prokuratūros pradėto oficialaus tyrimo rezultatų, didieji prekybos tinklai jau atsisakė „Judex“ produkcijos.

Nors šis skandalas ir turi priešrinkiminį politinį prieskonį, bet jis ženklina naują Lietuvos vystymosi etapą. Nuo šiolei viešai buvo deklaruotas mūsų šalies galutinis įsijungimas į globalinę kapitalizmo sistemą. Vietiniams gi aborigenams (tiems, kurie dar nesusiprato) gana įtikinamai buvo perteikta kapitalizmo civilizacijos esmė. Pastarosios kredo – pelno siekis bet kuria kaina. Nepaisant to, kad dabartinė kapitalistinė visuomenė ir vadinama vartotojiška, vartotojas jai rūpi tik kaip priemonė, o ne kaip tikslas. O vardan tikslo, kaip žinia, su priemonėmis nesiskaitoma. Todėl ir brangiausias žmonių turtas – jų sveikata– šioje vietoje yra antraeilis ir trečiaeilis dalykas. Pirmiausias rūpestis - „sveikas“ biznis. Jeigu žmogaus sveikata nustatoma pagal kūno temperatūrą, tai kapitalistinio verslo „sveikata“ matuojama pagal jo pelningumą.

Istorija žino nemažai atvejų, kai dėl pelno žmonės buvo nuodijami nekokybiškomis maisto prekėmis, alkoholio surogatais, genetiškai modifikuotais produktais, jiems brukami pavojingi sveikatai ir gyvybei vaikų žaislai, statybinės medžiagos, chemikalai bei vaistai, transporto priemonės ir įvairiausias kitoks kapitalistinės gamybos asortimentas. Deja, net ir tai kas atitinka dabartinės kokybės standartus ir kas parduodama dabartiniuose prekybos centruose irgi nėra sveika. Tikriausiai tik senesnės kartos vartotojai dar atsimena natūralų pomidorų ar agurkų skonį.

Žalojama ne tik fizinė, bet ir psichinė žmonių sveikata. Teikiama jiems informacinė – propagandinė produkcija niekuo geresnė, nei fiziologinė. Kaip pamirštamas natūralių produktų skonis, taip pat baigia užsimiršti ir tiesos bei teisingumo troškulys. Žmogaus sąmonė išplaunama ir užnuodijama melo, šmeižto, gandų, įtarimų, prietarų, įvairiausių filijų ir fobijų „dvasiniais produktais“. Žiniasklaida irgi biznis ir gana pelningas, ypač psichologinio – informacinio karo metu.

Nuodijama ir gamta. Gamybinės atliekos bei gamtinių resursų besaikis eikvojimas pažeidžia trapų ekologinį balansą ir ženkliai sumažina gamtos atsparumą neigiamam civilizacijos poveikiui. Gyvename „šiukšlių civilizacijoje“. Ramiajame vandenyne nuo maždaug 1950 metų dreifuoja gigantiška šiukšlių sala, 80 % kurios sudaro plastiko atliekos. Jos masė viršija 3,5 milijonų tonų, o apimtis - 1 mln. kvadratinių metrų. Mažėja miškų plotai, eižėja dirvožemis, nyksta tūkstančiai augalų ir gyvūnų rūšių, keičiasi klimatas bei kiti geofiziniai planetos parametrai, iki kritinių ribų padidėjo oro ir vandens užterštumas, darkomi gamtovaizdžiai.

Lietuva nuo 1990 metų pradėjo savo žygį į nuodingą ir nuodijančią kapitalizmo civilizaciją. Dalis gyventojų bėga nuo jos į „daugiau civilizuotus“ Vakarus. Bet vartotojiška civilizacija pasieks visus ir visur.

Kita vertus, nuo savęs nepabėgsi. Keisčiausias tragikomiškas dalykas visoje šioje istorijoje yra tai, kad už savo degradavimą ir apnuodijimą žmogus dar pats ir susimoka. Skęstančiųjų skandinimas pačių skęstančiųjų darbas.