Nuplėškime nuo V. Putino tradicinių vertybių gynėjo kaukę

Konservatorė Irena Degutienė: „Nuplėškime nuo V. Putino tradicinių vertybių gynėjo kaukę“

Europoje priviso Rusijos Trojos arklių. Tokią liūdną išvadą skelbia įtakingas savaitraštis „The Economist“. Tų Trojos arklių priviso visur nuo Belgijos iki Vengrijos, nuo Vokietijos ir Prancūzijos iki Italijos. Trojos arkliais žurnalistai vadina politines partijas, kurios Europoje yra pasirengusios ginti krauju Ukrainoje susitepusio Rusijos valdančiojo režimo interesus. Šiose gretose rasime tiek radikalių dešiniųjų, tiek radikalių kairiųjų politinių jėgų. Kai kurios partijos Kremliui tiesiog parsidavė. Veikiausiai jos vadovaujasi dar iš Romos imperijos laikų mums žinomu posakiu, kad pinigai nekvepia. Kai kurios, tuo tarpu, yra ideologiškai pasiklydusios ir vaizduoja Rusiją kaip tradicinių vertybių gynėją ir atsvarą esą tai pūvantiems Vakarams.

Visam tam būtina duoti tvirtą atkirtį. Viena vertus, būtina viešai ir garsiai kalbėti apie tuos, kurie už kelis sidabrinius pardavė savo sąžinę. Būtina aiškiai įvardyti tuos, kurie ardo europinį sutarimą dėl būtinybės duoti Kremliui tvirtą atkirtį ir užmerkia akis prieš Ukrainos žmonių kančias. Privalu ne tik įvardyti, tačiau ir demokratiniu keliu tokias partijas nubausti. Kruvinais pinigais mintančioms politinėms jėgoms neturi būti vietos nacionaliniuose parlamentuose.

Kita vertus, būtina duoti tvirtą atkirtį melagingam mitui, kad Rusija esą yra tradicinių vertybių gynėja. Užtenka vien žvilgtelėti į statistiką, kad visa ši propaganda subyrėtų kaip kortų namelis. Rusija iki šiol yra viena pirmaujančių valstybių pagal atliekamų abortų skaičių. Štai 2012 m. šioje valstybėje buvo atlikta daugiau kaip 900 tūkst. abortų. 100 naujagimių teko 49,7 abortų. Pridėkime dar milžinišką alkoholizmo problemą, aukštą smurtinių mirčių skaičių. Visa tai veikiau liudija apie pasidavimą mirties, o ne gyvybės kultūrai. Be to, galime paklausti ir to, ar agresija prieš kaimynus, tarptautinių sutarčių laužymas, ciniškas melas yra tradicinės vertybės? Jei vis tik nėra ir būti negali, tai kartą ir visiems laikams privalome nustoti kalbėję apie Rusiją kaip tradicinių vertybių gynėją.

Nė vis Rusijoje garsėjantis ginklų žvangesys, nė Kremliaus spaudimas pasinaudojant energetinių išteklių – dujų ir naftos – tiekimu, nė grasinimai ekonominiais padariniais negali tapti priežastimi išsižadėti pareigos visur ir visada sakyti tiesą į akis.

Leidimas V. Putinui ciniškai slėptis už tradicinių vertybių gynėjo kaukės reikštų pralaimėjimą visų tų, kuriems iš tikro rūpi gyvybės kultūra. Kartas nuo karto vis pasigirsta kaltinimai, kurie perša mintį, jog tie, kurie stengiasi puoselėti gyvybės kultūrą, yra „V. Putinui naudingi idiotai“. Kaip balta nėra juoda, taip ir gyvybės kultūra nėra tolygi mirties kultūrai. Bandymai vaizduoti pamatinių moralinių normų gynėjus kaip Rusijos agentus yra naudingi tik V. Putinui ir pražūtingi pačiai Europai.

Kremliui kaip tik patogiausia taikytis į tas visuomenes, kurias jau pagraužė moralinis reliatyvizmas. Moralinis reliatyvizmas, apie kurio grėsmę tiek daug kalbėjo visi popiežiai nuo pat Jono Pauliaus II iki Pranciškaus, kalba apie tai, kad tiesa neegzistuoja, o viskas yra tik nuomonė. Tai itin palanku Kremliui, kuris irgi turi savo nuomonę apie tai, kas šiuo metu vyksta tiek Rusijoje, tiek pasaulyje. Šią nuomonę V. Putino režimas aktyviai kaip savąją tiesą transliuoja per propagandinius žiniasklaidos kanalus ne tik rusų, bet ir anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir arabų kalbomis.

Pasaulyje, kur kiekvienas turi savo tiesą, tiesos nepadaugėja. Priešingai, tiesa tampa pirmąja auka, dalyku, kuris rūpi mažiausiai. Tad šiandien kaip niekada anksčiau yra būtina pabrėžti pamatinių vertybių, leidžiančių atskirti grūdus nuo pelų, svarbą. Tik tai pasimetusiai Europai gali padėti atgauti orientaciją ir suteikti drąsos veikti ryžtingai. Būtent ryžtingų veiksmų šiandien itin reikia, nes Kremliaus veiksmai kelia pavojų vieningai Europai, kuri kaip idealas iškilo po siaubingų aukų pareikalavusio Antrojo pasaulinio karo.

Sakoma, kad išmintingi žmonės užsiima gaisrų prevencija, kad vėliau netektų švaistyti jėgų juos gesinant. Svarbu yra ne tik kovoti su tomis politinėmis jėgomis, kurios išduoda tapdamos brutalaus režimo gynėjomis. Svarbu pažinti priežastis, leidžiančias toms jėgoms įgyti populiarumą piliečių gretose. Tik šių priežasčių šalinimas yra vienintelė efektyvi priemonė siekti, kad Trojos arklių Europoje neliktų.

Šaltinis: tsajunga.lt

Susiję:

Kada tauta praregės, arba kam skambina varpai

Šlykštus konservatorių veidmainės rašinys pavadinimu „Melas nėra tik dar viena nuomonė“