Pabaigos pradžia

Jeffrey Epstein sala.

Paskelbtas Jeffrey Epstein sąrašas. Tiesa, tik jo pusė. Tikėtina, kad antroji pusė turėtų būti ir svaresnė, ir baisesnė.

Žmonija su tokio masto informacijos išviešinimu apie reiškinį, apie kurį nuolat skelbė „sąmokslo“ teorijos, istorijoje susidūrė pirmą kartą. Šio reiškinio pavadinimas, sąvokos ir apibrėžimai dar tik kuriami. Manau, kad savo tekste tam taikysiu panašią prasmę: tai aukščiausių ir įtakingiausių visuomenės sluoksnių šėtoniški ritualai, glaudžiai susiję su žmonių aukojimu ir seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu bei prievarta, apie kuriuos buvo viešai paskelbta. Beje, šios medžiagos gausa rodo, kad jos rinkimu užsiėmė ne vienos šalies slaptosios tarnybos.

Iš pirmo priartėjimo galima pagalvoti, kad tai apie Vakarų pasaulio elitą, panašiai kaip WikiLeaks dokumentų paviešinimas, Romos imperijos laikų ištvirkavimai ar markizo de Sade aprašyti įvykiai. Tačiau, nepaisant tam tikrų panašumų, šis reiškinys yra visai kito lygio. Pirma, tai padaryta veikiančios valdžios sprendimu. Antra, išviešinama yra viskas, išskyrus, suprantama, aukas. Ir trečia — svarbiausia — kokia bus visos kitos pasaulinės, tame tarpe ir dvasinės, valdžios reakcija į tai. Beje, kaip žinoma, reakcijos nebuvimas irgi yra reakcija.

Ką ši informacija reiškia Lietuvai ir kodėl LRT taip isteriškai pradėjo apie tai laidas? Vis dėlto trijų milijonų dokumentų peržiūrėjimas kai kam atėmė ne vieną bemiegę naktį ir sukėlė didžiulę baimę: neaišku, kas dar gali būti paviešinta. Panašu, kad „vagie, kepurė dega“ — baisus nerimas: „O ką jie dar turi — jei ne dalyvavimą toje saloje, tai bent susirašinėjimus?“ — rodo skubėjimą greituoju būdu atsiriboti nuo visokių petreikių. Ir jau visai isteriškai nuskambėjo mintis, kad Garliavos istorija ir Klonio mergaitės likimas gali turėti viešą tęsinį, o tai reikštų visišką šios sistemos krachą. Ir kad šie visi dalykai susiję ir greitu laiku galutinai paaiškės, abejonių neliko. Tik abejoju, ar mums pakaks savų jėgų visam tam įvertinti. Todėl turėti LRT vienos politinės jėgos rankose kai kam yra itin paranku.

Bet kaip „gražu“ buvo matyti tuos veidus, kurie visada viską „geriausiai“ žino, „geriausiai“ moka paaiškinti ir parodo, kuria linkme reikia „teisingai“ galvoti vargšui nesusipratėliui, paklydėliui prieš Kapčiamiesčio poligoną, bet kuris, kaip nekeista, vis sugeba kritiškai mąstyti.

Vakarų pasaulis visuomet turėjo tamsiąją „teisė per jėgą“ pusę, ir šis reiškinys yra to dalis. Tačiau kaip visas kitas pasaulis dabar turėtų elgtis tokio elito atžvilgiu? Tai didžiulė problema, nes tai žmonės, kuriems negalima paduoti rankos. O kaip tuomet su jais derėtis dėl šventosios Palestinos žemės, dėl taikos, kaip su jais tvarkyti trilijoninius verslo reikalus, kaip jais pasitikėti? Štai kokioje situacijoje dabar yra atsidūrę tie, kurie į Jeffrey Epstein sąrašą nėra papuolę.

Galima atsikalbinėti teigiant, kad ne viskas daroma švariomis rankomis ir t. t., tačiau ko tuomet verta jų priesaika, kad štai jie išpažįsta konservatyvias vertybes, kad jų valdžia skirta nuo Dievo, kad jie gina šeimas? Tačiau jei pastarieji tai įvertins adekvačiai (net kalėjimuose kūdikių prievartautojai ir kanibalai yra už šios ribos), tai jie turės susitaikyti su užblokuotomis sąskaitomis, sunkumais bendradarbiaujant tarptautinėje erdvėje, tarptautinių santykių normalizavime ir t. t. Iš tiesų sunkus, paradoksalus pasirinkimas jų laukia, jei jie norės išlikti bent kiek moraliai legitimūs savo tautų atžvilgiu.

Jų padėtis yra silpnesnė už tų, kurie sąraše, nes anie, matote, stiprūs: viską paviešino, o jūs, moralieji, ne tokie — tuomet parodykite, kad esate kitokie. Ir tuomet, jei nebus parodyta, tai šis pragaras iš sąrašo bus legitimizuotas, o skirtumas bus tik tame, kad vieni — Vakarų elitas — buvo paviešinti (tai reiškia „sąžiningi satanistai“), o kiti nepaviešinti — tai „nesąžiningi satanistai“.

Kol kas kitos pasaulio dalies reakcijos viešoje erdvėje dar mažoka, todėl tai kelia nerimą visiems mums.

Emilija S.