Energetikos viceministru bus A. Zaremba, padėjęs prastumti rubikoninį projektą. Padėkokime VTEK ir Seimui

Žiniasklaida praneša, kad energetikos viceministru paskirtas „darbietis“ Algimantas Zaremba, nors besidarbuodamas Vilniaus taryboje jis išgarsėjo brangiai vilniečiams galinčia kainuoti paslauga rubikoniniams interesams. Už tai, kad šis veikėjas taps vienu Lietuvos energetikos strategų, galime padėkoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ir buvusiam jos vadovui Remigijui Rekertai bei Seimui. VTEK atsisakė pati vertinti akivaizdų A. Zarembos interesų konfliktą ir pavedė šį darbą atlikti zuokinei savivaldybei, o Seimas praėjusią vasarą sušvelnino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Ta proga ekspertai.eu primena “Lietuvos žiniose” 2012 metų vasario mėnesį publikuotą straipsnį, kuriame aprašyta ir A. Zarembos paslauga rubikonui, ir VTEK vaidmuo šią istoriją dangstant:

2011 metų birželio 13 dieną Vilniaus savivaldybės taryba balsavo už "Vilniaus energijos" akcijų perleidimą antrinei Prancūzijos energetikos koncerno "Dalkia" įmonei "Societe Valmy Defense 22", kurią šilumininkai įkūrė ketindami plėtoti verslą Baltijos kraštuose ir Rusijoje.

Toks sprendimas buvo priimtas valdančiųjų - Artūro Zuoko judėjimo TAIP, Viktoro Uspaskicho "darbiečių" ir nežabota aistra azartiniams lošimams garsėjančio Romo Adomavičiaus vadovaujamų Vilniaus skyriaus socialdemokratų - balsais. 

Tai padaryta nepaisant nei visuomenės protestų, nei ekonomistų perspėjimų, kad ateityje šis žingsnis gali skaudžiai atsiliepti ne tik Vilniaus šilumos vartotojams, bet ir visai Lietuvai. Mat kyla grėsmė, kad perleidus akcijas bendrai Baltijos šalims ir Rusijai bendrovei bus perskirstytas kapitalas. Pavyzdžiui, įmonė rinks pelną iš mokesčių už šilumą Lietuvoje, o investuos Rusijoje. Tai yra - sąskaitų už šildymą neišsimokantys vilniečiai bus priversti šelpti "skurstantį" Rytų kaimyną ir finansuoti investicijas kur nors Pamaskvyje. Dar daugiau - jei "Dalkia" verslas Rusijoje sužlugtų, Lietuvos sostinės gyventojams tektų perimti nuostolius, nes sandoris nukelia verslo riziką nuo "Dalkia" grupės ir permeta "Societe Valmy Defense 22". O jei savivaldybė neįstengtų padengti svetimų skolų, Vilniaus šilumos ūkį perimtų kreditoriai ar kitos bendrovės.

Bandydama sutrukdyti šiam rubikonine afera atsiduodančiam verslo planui, Vilniaus tarybos opozicija prieš balsavimą paliko posėdžių salę, kad nesusidarytų 26 balsų kvorumas, būtinas sprendimui priimti.

Balsavimas būtų žlugęs, bet lemiamą akimirką jame nusprendė sudalyvauti du Vilniaus tarybos nariai, dirbantys su koncernu ICOR (buvusiu "Rubicon") susijusiose įmonėse. 

Balsavime dalyvavo - t. y. užsiregistravo, sudarydami kvorumą - "darbietis" Algimantas Zaremba, dirbantis UAB "Vilniaus energija”, kurios valdyme tiesiogiai dalyvauja ICOR akcininkai, ir senas A. Zuoko bendražygis Kęstutis Nėnius, dirbantis Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotoju. Šios įmonės turtas yra išnuomotas tai pačiai "Vilniaus energijai". 

Jeigu bent vienas iš šių dviejų politikų būtų nedalyvavęs balsavime, "Vilniaus energijos" akcijų perleidimui nebūtų pritarta. Kitaip tariant, šilumininkai patys nulėmė jiems reikalingo sprendimo priėmimą. Be to, K. Nėnius ne tik užsiregistravo, bet ir pats balsavo už akcijų perleidimą, kurį savivaldybės komitetuose pristatinėjo jo pavaldiniai iš Vilniaus šilumos tinklų.

Vištų klausimas - pačių lapių reikalas

2011 metų birželio 15 dieną Vilniaus tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertinti, ar A. Zaremba ir K. Nėnius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. To paties prašė ir visuomeninių organizacijų atstovai.

Tačiau VTEK šis reikalas pasirodė nevertas dėmesio. Ji nesiėmė pati atlikti tyrimo, bet 2011 metų birželio 21 dieną pavedė tai padaryti Vilniaus savivaldybės tarybai.

Rezultatas - po skandalingo balsavimo praėjo jau 8 mėnesiai, bet A. Zarembos ir K. Nėniaus veiksmai iki šiol neįvertinti.

Tiesa, rugsėjo pabaigoje pranešta, kad A. Zuoko vadovaujama Vilniaus taryba pagaliau imasi VTEK pavedimo - sudarė etikos komisiją, į kurios sudėtį įtraukė... ir patį A. Zarembą. Be to, 7 iš 8 jo kolegų šioje komisijoje - valdančiosios koalicijos atstovai.

"Vištų valgymo klausimas atiduotas spręsti lapėms. Iki šiol ši komisija nebuvo susirinkusi nė karto. Aš tikėjausi, kad VTEK persvarstys klausimą, jei per mėnesį jos pavedimas nebus įvykdytas. Bet jokios informacijos apie tolesnius žingsnius negavau", - stebėjosi V. Urbonavičius.

Taigi pastangos bent šiek tiek apvalyti savivaldybę nuo rubikoninio intereso buvo sėkmingai numarintos, R. Rekertos vadovaujamiems etikos sargams kaip niekada kantriai tylint.

VTEK sprendimas patikėti šį klausimą aiškintis pačiai savivaldybei nuostabą kelia ir dėl kito dalyko. Mat net ir tuo atveju, jei A. Zarembos kolegos iš etikos komisijos kada nors pripažintų, kad jiedu su bičiuliu K. Nėniumi supainiojo interesus, tai neturėtų jokių realių teisinių pasekmių.

"Jeigu VTEK nuspręstų, kad tie du piliečiai pažeidė įstatymą, šis sprendimas turėtų teisinę galią - ateinančius trejus metus tie žmonės negalėtų eiti vadovaujamų pareigų. O savivaldybės komisija tokios galios neturi - geriausiu atveju ji tik pabartų, kad negerai padarė. Sakyčiau, kad VTEK tiesiog leido A. Zarembai ir K. Nėniui išsisukti. Kodėl? Mano prielaida: nes pernelyg akivaizdu, kad jie supainiojo interesus. Jeigu žmogus dirba įmonėje ir balsuoja už jai reikalingą sprendimą - aiškiau nebūna. Manau, VTEK būtų priversta tai konstatuoti. Čia kyla klausimas apie moralinę, o gal ir korupcinę VTEK pusę", - įsitikinusi Vilniaus tarybos narė Jūratė Žeimienė.

Visą straipsnį galima skaityti ČIA.

Po šio straipsnio, 2012 metų kovą, Vilniaus savivaldybės etikos komisija pagaliau nusprendė, kad A. Zaremba pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Vasarą - po V. Urbonavičiaus kreipimosi praėjus jau metams - VTEK šiam vertinimui pritarė.

Deja, per tą laiką Seimas pakoregavo minėto įstatymo nuostatas. 

Iki 2012 metų birželio 27 dienos galiojusios redakcijos 15 straipsnis numatė, kad "Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą."

Dabar šis straipsnis atrodo taip: 

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo pirmojo skirsnio 3 straipsnio 6 punkto reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas, o asmenys, atleisti už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje.

Todėl dabar VTEK sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas žurnalistams kuo ramiausiai aiškina, esą neskirti šio rubikoninio veikėjo viceministru trukdo tik tai, kad Seimas pakeitė įstatymą.

"Šios dienos redakcija yra tokia, kad asmuo vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinamas ir priimamas arba skiriamas į aukštesnes pareigas. Iš šios nuostatos sektų, kad jeigu jis būtų skiriamas į kažkokias aukštesnes pareigas Vilniaus savivaldybėje, tada būtų pagrindas kvestionuoti šitą skyrimą. (...) O čia yra skyrimas į visai kitą instituciją“, - pasakoja T. Čaplinskas, atstovaujantis A. Zarembos vertinimą užvilkinusiai VTEK.