Padniestrėje – prorusiškos nuotaikos

Prorusiški politikai Padniestrės Moldavijos Respubliką, paskelbusią nepriklausomybę 1990 m. rugsėjo 2 d., prašo prijungti prie Rusijos Federacijos. Ukraina, JAV ir Europos Sąjunga šį prašymą vadina neteisėtu, pranešė BBC.

Iki XX a. Padniestrė (mold. Нистрения) priklausė Moldovos kunigaikštystei, Besarabijai, o po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Rusijai ir Sovietų Sąjungai. Po Antrojo pasaulinio karo sovietinė valdžia išžudė, į gulagus išsiuntė tūkstančius rumunų ir moldavų. Į rytus nuo Dniestro gyvenusios tautinės mažumos – kitokios tapatybės nei dauguma Moldovos gyventojų. 1992 m. keturis mėnesius vyko Padniestrės karas, pasibaigęs paliaubomis. 2006 m. rugsėjo 18 d. referendume daugiau kaip 97 proc. balsavusiųjų (iš viso balsavo apie 76 proc. gyventojų) pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Didesnių pažeidimų referendumo metu apie 250 stebėtojų neužfiksavo (apie 200 jų buvo atvykę iš užsienio šalių). Referendumo rezultatus pripažino tik Rusija.

Padniestrę kaip nepriklausomą valstybę 2006 m. lapkričio 17 d. pripažino Abchazija, Kalnų Karabachas, Pietų Osetija.

Moldovos prezidentas Nicolae Timofti (gim. 1948 m.), einantis šias pareigas nuo 2012 m. kovo 23 d., kovo 18-ąją pareiškė, kad Maskvos sprendimas priimti į Rusijos sudėtį Padniestrę „būtų klaidingas žingsnis“.

Padniestrės parlamento spaudos tarnybos vadovė Irina Kubanskich naujienų agentūrai ITAR-TASS pareiškė, kad regiono valdžia kreipėsi į Rusijos Federacijos valdžią, prašydama šios išnagrinėti galimybę priimti Padniestrę į šalies sudėtį, suteikti Rusijos pilietybę regiono gyventojams.

Kremliui artima partija „Teisingoji Rusija“ (Справедливая Россия) parengė įstatymo tekstą, kuris padėtų lengviau prie Rusijos prijungti naujas teritorijas.

Padniestrėje moldavai sudaro 32,1 proc. gyventojų.