Pakartotiniai rinkimai - paprasčiausia inercija

Pagaliau užpildytos paskutinės tuščios Seimo kėdės. Po vakar vykusių pakartotinių rinkimų Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje mandatą laimėjo socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, Zarasų-Visagino – "Tvarkos ir teisingumo" atstovas Algimantas Dumbrava, o Ukmergės – socialdemokratas Kazys Grybauskas.

Tad rinkėjai tik patvirtino, kad jie palaiko dabartinę valdančiąją daugumą. Per visą šalies politikų kohortą neatsirado asmenų, kurie sugebėtų bent kiek pasipriešinti periferiniams valdančio bloko veikėjams.

Jau įprasta, kad dešinieji į rinkimus „provincijoje“ žiūri pro pirštus – jie pasyviai stebi, kaip ten laimi kairieji, ramiai laukia, kol regionai visai ištuštės ir pasikeis kartos. Jie savo „pyrago riekę“ atsiriekia didžiuosiuose miestuose. Tačiau „Drąsos kelio“ neblogas pasirodymas rudens rinkimuose Kaune yra signalas dešiniesiems, kad šios pozicijos gali išsijudinti.

Kitos partijos per pakartotinių rinkimų vajų visai neįstengė mobilizuotis ir pasiūlyti rinkėjams rimtų alternatyvų. Kitaip tariant, visi yra susitaikę su įsitvirtinusiu status quo. Tad pakartotinius rinkimus galėtume pavadinti politinės inercijos veiksmu.

Beje, galėjome įsitikinti, kad organizuojant rinkimus taupoma ten, kur nereikia (rinkimų komisijų sąskaita), o lėšos švaistomos rengiant pakartotinius rinkimus. Juk A. Dumbrava ir A. Zeltinis jau rudenį galėjo būti parlamentarais. Taip būtų nutikę, jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išsiaiškinusi pažeidėjus, užuot rengusi pakartotinius rinkimus, būtų paprasčiausiai pašalinusi nedrausmingus kandidatus ir patvirtinusi rinkimų rezultatus.

Deja, biudžeto milijonai buvo išmesti tik patvirtinant tai, kas buvo žinoma dar rudenį. Tačiau ar iš dabartinės VRK įmanoma tikėtis racionalių sprendimų? To gali laukti vien naivuoliai.