Palangoje Nausėda dalyvavo paminklo atidengime iš Lietuvos pabėgusiam lyderiui

G. Nausėda (trečias iš kairės).

Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda Palangoje dalyvavo paminklo prezidentui Antanui Smetonai atidengimo ceremonijoje.

Savo kalboje valstybės lyderis pabrėžė, kad A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje.

„Visa savo esybe Antanas Smetona tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis“, - informavo G. Nausėda.

Pasak vyriškio, A. Smetona, žengdamas Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos pėdomis, geriau nei kas kitas įkūnijo lemtingą posūkį nuo pirmųjų nedrąsių svajonių apie kultūrinę ir politinę autonomiją prie ryžtingo nepriklausomybės siekio.

„Tie, kurie iki šiol atkakliai priešinasi A. Smetonos pagerbimui ir įamžinimui, tai daro rinkdamiesi matyti tik vieną jo turtingo ir kaip reta turiningo gyvenimo dalį, apribotą karinio perversmo, pamintos Konstitucijos ir legendomis apipinto pasitraukimo iš šalies. Panašiai, kaip tai buvo daroma sovietinės okupacijos metais, kai viešai minėti Prezidentą buvo galima tik neigiamame kontekste“, – atskleidė valstybės lyderis.

Šalies vadovas pažymėjo, kad kurdami Lietuvos ateitį remiamės į pirmtakų anksčiau nuveiktus darbus, be jokios abejonės, – ir į A. Smetonos.

„Ir nors šį paminklo atidengimą galime laikyti ne tik Palangos pasiekimu, bet ir tam tikra Vilniaus netektimi, iš tiesų aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau iš klaidų bus pasimokyta, ir pirmojo Prezidento atminimas bus deramai įprasmintas ir mūsų valstybės sostinėje“, - susirinkusiems pasakė G. Nausėda.

Ekspertai.eu primena, kad 1940 m. birželio mėn. A. Smetona, būdamas valstybės lyeriu pabėgo į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV.

Savo prisiminimuose šį savo poelgį aiškino asmeniniais apskaičiavimais: „Jei būčiau palikęs savo krašte, sakau, bolševikai būtų atėmę, kaip ir iš kitų atima, mano turtą, o mane ir mano šeimą būtų ištrėmę Rusijos gilumon ir ten būtų mus badu nukankinę ar nužudę. Žmogus, kol gyvas, ieško sau vietos padangėje. Man, kaip ir daugeliui kitų, sunku jį rasti.“