Paralyžiuota JAV vyriausybė – juodasis scenarijus

Po JAV prezidento Baracko Obamos susitikimo su respublikonu Atstovų Rūmų pirmininku Johnu Boehneriu ir Senato mažumos lyderiu Mitchu McConnelliu proveržio ženklų dėl federalinio biudžeto priėmimo nesimato.

Bendrovės IHS analitikai vertina, kad dėl biudžeto krizės JAV kiekvieną dieną praranda apie 300 milijonų JAV dolerių. Žinant, kad JAV ekonomikos BVP viršija 52 tūkst. kartų šiuos nuostolius, prarandamos pajamos neatrodo grėsmingos.

Tačiau laikui bėgant, šie nuostoliai gali sudaryti sniego gniūžtę, ir jei per artimiausias tris savaites nebus rastas sutarimas, kaip per ankstesnius panašaus pobūdžio įvykius 1996 metais, JAV ekonomikos augimas per pastarąjį metų ketvirtį gali būti tik 1% per metus, o ne siekti lauktus 2 %.

Nevertėtų pamiršti, kad, nepaisant visų kalbų apie didžiulį Kinijos ekonomikos augimo pagreitį, JAV išlieka svarbiausia pasaulio ekonomika.

Ir, nepaisant aštrių svyravimų rinkose, kurias sukėlė Federalinių rezervų valdybos veiksmų netikrumas dėl tolesnės masinės pigių pinigų gamybos, neseniai atgijęs pasitikėjimas JAV ekonomika iš investuotojų pusės, padarė pasaulio ekonomikos perspektyvas optimistiškesnes.

Visgi kas nutiktų, jei turtingiausios pasaulio valstybės vyriausybė neišgalės apmokėti savo sąskaitų?

Ši idėja yra nesuvokiama pati savaime, tačiau, atsižvelgiant į skirtingus respublikonų ir demokratų požiūrius į fiskalinę politiką, taip gali nutikti.

Koks tuomet būtų juodžiausias scenarijus?

Jei JAV vyriausybė negali apmokėti jokių ypatingų trumpalaikių įsipareigojimų, tai nereiškia, kad visos JAV iždo obligacijos patirs defoltą (įsipareigojimų nevykdymą).

Tačiau tai reikštų, kad visų JAV parduodamų vertybinių popierių milijardinė vertė neišvengiamai mažėja. Kas yra ypač juokinga – kai vyriausybė išleidžia obligacijas, ji jau skolinasi iš investuotojų.

Tai reikštų šių obligacijų kainos kritimą. Prisiminkime: kai vertybinių popierių vertė krinta, pajamos iš jų padidėja, o kadagi JAV iždo obligacijų pajamos yra palūkanų normos matas visiems, tai šių akcijų kainos smukimas reiškia didesnes skolinimosi išlaidas beveik visiems.

Ir kas bebūtumėte – nekilnojamojo turto paskolos gavėjas ar smulkus verslininkas, – jums nereikia aiškinti, kad pinigų kainos didėjimas nėra idealus variantas po nevilties liūno, į kurį buvome negailestingai įtraukti prieš penkerius metus ir iš kurio dar tik pradėjome išeiti.

Banko RBC duomenimis, maždaug praėjus parai po Vašingtono atsisakymo mokėti palūkanas už bet kokius vertybinius popierius, bus neįmanoma nustatyti, ar įvyko defoltas ir kurios obligacijos patyrė jo poveikį.

Tai reiškia grįžimą į 2007–2008 m. pasaulio netikrumą, kai investuotojai vengė menkiausios rizikos ir boikotavo vienodai visas finansines sistemas, nes jie nesuprato, kur jų laukia patikimumas, o kur – žlugimas.

Esmė yra ta, kad JAV Iždo vekseliai populiariausia priemonė gaunant banko paskolas, ir būtent ją paprastai renkasi mieliau nei kitus finansinius produktus.

Jei pagal vekselius bus neįmanoma nustatyti, kuris iš jų patyrė defolto poveikį, tuomet į viso pasaulio paskolų gamybos sistemą bus įkištas asteroido dydžio veržliaraktis.

Baisus scenarijus, kuriam JAV kongresas niekada neleis įvykti?

Tikriausiai, tačiau kuo daugiau abejonių, tuo daugiau investuotojai baiminasi blogiausių atvejų, ir tai tik prideda vertę pinigams.

Parengta pagal BBC