Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Regina Narušienė teigia, kad lietuviams, kurie paliko šalį po Nepriklausomybės atkūrimo ir tapo kitos valstybės piliečiais, turi būti suteikta galimybė išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
„PLB pozicija – galima išsaugoti lietuvių kilmės žmonių pilietybę. Mes nekalbame apie dvigubą pilietybę, kalbame apie pilietybės išsaugojimą“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo R. Narušienė.
Anot jos, tam reikia tik nežymiai pataisyti dabar galiojantį pilietybės įstatymą.
„Reikia tik papildyti dabartinį įstatymą, kad galėtume įtraukti tuos, kurie išvyko po Nepriklausomybės. Tame papildyme reikia išvardyti atskirus atvejus. (...) Nereikia nei referendumo, nei Konstitucijos keitimo“, – teigė ji.
Pasak PLB atstovės, referendumas būtų tik lėšų ir laiko švaistymas.
„Manau, kad tas lėšas galima panaudoti daug naudingiau. Laikas Lietuvai atsižvelgti į tai, kas vyksta visame pasaulyje. Latvija po ilgų diskusijų surado būdą, kaip išlaikyti savo diasporą. Dauguma Europos Sąjungos valstybių savo kilmės žmones išlaiko su pilietybe. (...) Laikas gyventi šia diena, o ne praeityje, ne okupacijos laikų mentalitetu“, – kalbėjo ji.
Pasak JAV lietuvio Arūno Pemkaus, pilietybės turėjimas yra žmogaus įsipareigojimas valstybei, todėl Lietuva, leisdama išsaugoti pilietybę emigravusiems žmonėms, esą, galėtų gauti naudos.
„Pilietybė reiškia ir atsakomybes. Jas prisiima kiekvienas pilietis. Ta atsakomybė galėtų būti: karinė tarnyba, jei ji būtų privaloma, mokestinės deklaracijos.Visa tai apribojama įstatymais“, – kalbėjo jis.
Pasak PLB atstovų, liberalesnis pilietybės įstatymas gali padėti kovoti su opia Lietuvos problema – piliečių mažėjimu.
Anot A. Pemkaus, per pastaruosius 20 metų iš Lietuvos išvyko apie 750 tūkstančių žmonių.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.