Pasaulio pabaigos nebus

Pranašautos pasaulio pabaigos laikas lyg ir praėjo, tačiau paskaičius kai kuriuos komentarus susidaro įspūdis, kad Lietuvoje jis vis dar artėja - artinasi akimirka, kai teks mokėti darbo užmokestį su padidintu minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). Va tada tai jau prasidės pabaiga – taip ir panašiai prognozuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (apie jį skelbėme publikaciją „Deimantiniai, auksiniai, sidabriniai ir gintariniai LLRI pasiūlymai“ - red. past.) ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašai. Beje, iš jų per daugelį metų dar nė karto neteko girdėti, kad darbo rinka kada nors būtų pasiruošusi pokyčiams, kurie naudingi dirbantiesiems.

Statistikos departamento duomenys, kiti rodikliai rodo, jog grynųjų pinigų kiekis verslo sąskaitose didėja, įmonėse kaupiasi rekordinės pinigų sumos, tačiau verslas vengia investuoti ir samdyti naujų darbuotojų. Taigi, kalbos, kad darbo rinka nėra pasiruošusi minimalaus mėnesinio atlygio didinimui panašios į atsikalbinėjimus. Taip kartu parodomas ir požiūris į žmogų. O koks jis, kai dirbantysis, gaudamas MMA, uždirba mažiau už oficialią skurdo rizikos ribą – komentarų, manau, nereikia. Kuo mažesnis mokamas atlyginimas, tuo daugiau pinigų iš biudžeto reikia skirti kompensacijoms, pašalpoms, išmokoms. Beje, pačios visuomenės sąskaita. Tikrai nesuprantu, kodėl dalis verslo turi būti dotuojama iš biudžeto būtiniausių visuomenės poreikių - sveikatos apsaugos, švietimo ir kitų - sąskaita. Siūlymai, kad didinant MMA reikia didinti ir neapmokestinamą minimumą, reikštų tą patį – papildomą naštą biudžetui.

MMA pakėlimas iki 1000 litų neturės neigiamų pasekmių ekonominiu, finansiniu, socialiniu, o svarbiausia - žmogiškuoju požiūriu. Priešingai, padidėjus minimaliai algai, didėtų pajamų mokesčio, „Sodros“ įplaukos, didėtų vidaus vartojimas, legalizuotųsi dalis šešėlinių pajamų ir t. t.

Nesuprantu, kodėl Vyriausybė, nusprendusi nuo sausio mėnesio padidinti MMA, tuoj pat paskelbė ir apie galimas išimtis. Išimčių ieškojimas dažniausiai tampa nuosprendžiu sprendimo veiksmingumui. Juk dalis smulkaus verslo dabar tikriausiai galvos ne tiek apie verslo tobulinimą, efektyvumo didinimą, kiek apie galimybę savo įmonės veiklos rodiklius „pritempti“ prie galimų išimčių.

Gerai suprantu smulkaus verslo svarbą ir reikšmę valstybei. Suprantu, kad įsitvirtinęs skaidrus smulkus verslas, gausus vidurinysis visuomenės sluoksnis geriausiai amortizuoja visokias krizes, yra valstybės ekonominio ir socialinio stabilumo garantas. Todėl valdžia pirmiausia turi sudaryti galimybę įsitvirtinti smulkiajam verslui: demonopolizuoti rinkas, pažaboti stambiųjų savivalę, garantuoti mikrokreditų galimybes ir t. t. Juk valdžia savo rankose turi visus svertus tai padaryti.

O jautriau reaguojančius į visokias skelbiamas pabaigas galiu nuraminti: LLRI ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašystės nesipildo. Prisiminkime neseną sprendimą uždrausti rūkyti kavinėse ir baruose. Tąkart pranašai prognozavo ir šio verslo tragišką pabaigą.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas