Pasaulis smerkia Bahreino teismo sprendimą kalinti disidentus

Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų valstybių žmogaus teisių gynėjai smerkia Bahreino teismo sprendimą įkalinti 13 disidentų. Aštuoniems jų gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

Sausio 7-ąją Bahreino aukščiausiasis teismas atmetė disidentų apeliacijas ir paskyrė jiems bausmes už dalyvavimą protestuose prieš Bahreino režimą 2011-aisiais.

Sausio 8-ąją Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, „Human Rights Watch“, „Amnesty International“, britai ir prancūzai pasmerkė tokį Bahreino teismo sprendimą.

Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Ban Ki-moonas „labai apgailestauja dėl Bahreino kasacinio teismo sausio 7-osios sprendimo, skyrus žiaurias bausmes, tarp jų – kalinimą iki gyvos galvos“, pranešė „Press TV“ (http://www.presstv.ir/detail/2013/01/09/282534/un-eu-uk-censure-bahrain-court-ruling).

Jo teigimu, vienintelis būdas skatinti taiką, stabilumą, teisingumą ir klestėjimą Bahreine yra vykdant nacionalinį dialogą. Ban Ki-moonas kreipėsi į Bahreino vyriausybę prašydamas peržiūrėti savo neseniai įvykdytą teisinę reformą.

Europos Sąjungos atstovai pasisakė už tai, kad disidentai turėti būti amnestuoti. Pasak ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton, „ES ne kartą prašė Bahreino valdžios amnestuoti visus areštuotuosius 2011-aisiais dėl jų nuomonės. ES gerbia Bahreino teisėtvarką, tačiau yra susirūpinusi dėl nacionalinio susitarimo progreso nebuvimo. Visos pusės turi pradėti taikų ir konstruktyvų dialogą, vengiant prievartos ir bauginimų“.

„Human Rights Watch“ atstovas Joe Storkas pareiškė, kad Bahreino teismas „parodė savo nesugebėjimą apsaugoti pagrindines teises, kurias garantuoja Bahreino konstitucija ir pasirašytos tarptautinės sutartys. Siaubingi verdiktai šiose bylose nesusiję su kriminalu, teisiamieji tiesiog dalyvavo taikiuose protestuose gatvėse 2011-ųjų vasarį ir kovą“.

Pasak J. Storko, disidentų likimą lemia ne konstitucija, o Bahreiną valdanti Al Khalifa šeima.

Paleisti disidentus pareikalavo ir „Amnesty International“. Šios organizacijos atstovas Hassiba Hadj Sahraoui teismo sprendimą pavadino „neteisingu“ ir „lojaliu valdžiai“.

Savo „nusivylimą“ ir „nerimą“ išreiškė ir britai bei prancūzai.

Nuo 2011-ųjų vasario tūkstančiai protestuotojų surengė daugybę demonstracijų Bahreino gatvėse, kviesdami karališkąją Al Khalifa šeimą atsisakyti valdžios.

2011 metų kovo 14-ąją kariai iš Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų įžengė į Bahreiną, kad padėtų jo vyriausybei susidoroti su protestuotojais. Daugybė žmonių buvo nužudyta, šimtai areštuota.

Organizacijos „Gydytojai už žmogaus teises“ („Physicians for Human Rights“) atstovai liudijo, kad kariai kalino ir kankino gydytojus bei seseles, kai kurie jų dingo, nes „jie turėjo įrodymus, kokius siaubingus dalykus darė Bahreino valdžia, saugumo ir policijos pajėgos“, triuškindamos protestuotojų gretas.

Bahreino karalystę, kurioje gyvena 1,2 milijono žmonių, nuo 2002-ųjų valdo diktatoriumi vadinamas Bahreino karalius Hamadas bin Isa bin Salmanas Al Khalifa (g. 1950). Jis turi keturias žmonas ir 12 vaikų. Karalius Hamadas artimai susijęs su karališkąja britų šeima, jis dalyvavo Princo Charleso ir Camilla‘os Parkes Bowles vestuvėse 2005-aisiais, deimantiniame karalienės Elžbietos II jubiliejuje 2012-aisiais.

Al Khalifa dinastija šalį valdo nuo 1783 metų. Iki tol Bahreino teritorija priklausė Persijai.

Sunitiška karališkoji šeima nekenčia šiitų, nors šiitai sudaro net 70 proc. Bahreino gyventojų.