Pasaulis žavisi tango ir PPP Lietuvoje, o Rusija žagsi nuo Rūdninkų poligono statybų tempų

Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, mūsų šalis tęsia atgrasymo stiprinimą. Apie tai skelbia valstybinis transliuotojas LRT, remdamasis naujienų firma BNS analitinėje analizėje „Kaip dygsta Rūdninkų poligonas: pagyros darbų spartai, progresas yra geresnis nei tikėtasi“.

„Rūdninkų poligono ir karinio miestelio pradiniams vystytojams skelbiant apie ketinimus anksčiau nei planuota užbaigti pirmuosius darbus vystant šią teritoriją, Krašto apsaugos ministerija (KAM) sako dėsianti pastangas greičiau atrinkti įmones ir čia planuojamoms tolesnėms statyboms. Pirmąjį statybų poligone etapą už 125 mln. eurų įgyvendinanti bendrovė „Eikos statyba“ teigia ketinanti jį užbaigti pusmečiu anksčiau nei planuota“, - atskleidžiama straipsnyje.

Tuo metu antrajam etapui, kuris vyks pasitelkiant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) modelį, įmones ketinta atrinkti ir sutartis pasirašyti iki metų pabaigos.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė informavo, kad antrajam etapui, kuris vyks pasitelkiant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) modelį, įmones ketinta atrinkti ir sutartis pasirašyti iki metų pabaigos, tačiau verslui esant geranoriškam įmanoma paspartinti ir šį terminą.

„Derybose, kaip tango, yra šokama dviese. Tai šitoje vietoje, jeigu mes neturėsime jokių teisinių ginčų iš verslo pusės, jeigu verslas ateis tinkamai pasirengęs į derybas – taip, mes iš savo pusės jau dirbame dieną naktį, mūsų pirkimo komisija dirba atitinkamai dieną naktį, kad būtų tinkamai pasirengta toms deryboms“, - atskleidė O. Mašalė.

Moteris taip pat pasakė, kad pirmojo etapo „progresas yra geresnis negu tikėjomės“.

„Čia yra toks gražus įrodymas, kas būna, kai valstybė ir verslas veikia išvien“, - teigė O. Mašalė.

Antrasis Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapas yra suskaidytas į tris dalis. Vienos dalies statybos kaina sieks apie 400 mln. eurų, o bendri valstybės įsipareigojimai gali siekti apie 1,8 mlrd. eurų (su PVM).

Primenama, kad Berlynas yra įsipareigojęs iki 2027 metų pabaigos dislokuoti karių brigadą Lietuvoje.

Šiuo metu visoje Lietuvoje vystoma apie 200 karinės infrastruktūros projektų, jų bendra vertė per artimiausius ketverius metus sieks apie 4 mlrd. eurų.

„Iki 2030 metų kariuomenėje planuojama išvystyti diviziją, tam pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje bus įsigyti tankai, taip pat kita sunkioji technika“, - nurodoma analitinėje analizėje.

Ypač svarbus pažymėti, kad 2026-2030 metais Lietuvos gynybos finansavimas turėtų pasiekti apie 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto ir tai gali būti ne riba, o tik gera pradžia.