Gegužės pabaigoje baigėsi antroji I.Smetonienės, kaip Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės, kadencija. Dar penkeriems metams, tik šįkart jau kaip paprasta narė, į VLKK išrinkta kalbininkė pabrėžia, kad kalbos norminimas nėra baigtas kartą ir visiems laikams.
Spręsti nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą ji palieka politikams. I.Smetonienė akcentuoja, kad pavardės yra kalbos sistemos dalis, kai atsiduria tekste, ir nėra, kai kalbame apie jų rašymą asmens dokumentuose.
Kalba - ne tik kalbininkų reikalas. Ją kurti privalome kiekvienas. Tačiau kad galėtume tai daryti, turime neblogai išmanyti matematiką. Tuo įsitikinusi kalbininkė.
Nutolus nuo didžiųjų miestų, žmonės dar gerai kalba tarmėmis, teigia ji. “Lietuviai tikrai kalbės lietuviškai ir po 100 metų. Turime aiškias politikos gaires, kalbos teisinis statusas sutvarkytas idealiai. Visa kita priklauso nuo žmonių”, - tvirtino moteris.
Anot buvusios VLKK pirmininkės I.Smetonienės, valstybė galėtų įtakoti, kad lietuvių kalba netaptų vien buitinė, o išliktų ir mokslo, kultūros, politikos kalba, esant stipriam užsienio, ypač anglų, kalbų poveikiui - “laukiame naujos redakcijos Kalbos įstatymo, kuris jau septinti metai niekaip nepriimamas. Mūsų įstatymas parašytas 1995 metais ir kuo puikiausiai atitinka to meto situaciją. Bet dabar atsirado naujų sričių, naujų dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti.”
Daugiau ČIA
lzinios.lt