Prezidento Gitano Nausėdos per gegužės 3 – gegužės 9 dienas nuveiktų darbų, siekiant Gerovės valstybės, apžvalga, remiantis tik Prezidentūros portalo prezidentas.lt duomenimis.
Nuotr. prezidentas.lt |
Gegužės 3 d. Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonija Lenkijos sostinėje Varšuvoje prasidėjo nuo šventinių Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų bendrame Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo bei Senato posėdyje.
„Bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija įpareigoja prisiimti atsakomybę už regiono saugumą“, - pasakė valstybės lyderis.
Šalies vadovas skyrė dėmesio ir dabartiniams regiono iššūkiams. G. Nausėda išreiškė palaikymą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija toliau gins demokratiškas vertybes Europoje palaikydamos Baltarusijos pilietinės visuomenės demokratinių pokyčių siekį.
Taip pat gegužės 3 d. G. Nausėda pasakė kalbą Lenkijos Respublikos Seime minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ąsias metines.
Savo kalboje valstybės lyderis atkreipės dėmesį į Rusijos ir kitas grėsmes.
„Ženkime kartu, petys į petį! Tegul mūsų Tėvynės visada būna sektinu pavyzdžiu kitoms tautoms“, - palinkėjo G. Nausėda.
Taip pat gegužės 3 d. G. Nausėda drauge su Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Ukrainos vadovais pasirašė bendrą deklaraciją.
Taip pat gegužės 3 d. G. Nausėda kartu su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos valstybių vadovais dalyvavo diskusijoje apie valstybingumo pamatus ir Europos ateitį.
„Mūsų valstybės idėja – stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Lietuva – paremta teisingumu. Jei piliečiai nematys valstybėje teisingumo, ji nebus stipri. Jei piliečiai valstybėje nematys teisingumo šiandien, mes nesukursime rytojaus. Jei valstybės nebus stiprios iš vidaus, nebus ir stiprios Europos“, – diskusijoje pasakė valstybės lyderis.
Taip pat gegužės 3 d. po Varšuvoje, Karalių rūmų kieme, vykusios iškilmingos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonijos pirmoji valstybės ponia Diana Nausėdienė ir Agata Kornhauser-Duda pagal joms numatytą atskirą istorinę ir kultūrinę programą lankėsi Lenkijos Prezidento rūmuose.
Gegužės 4 d. Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Latvijos Respublikos Prezidentą Egilą Levitą švenčiant 31-ąsias Latvijos nepriklausomybės atkūrimo metines.
Taip pat gegužės 4 d. G. Nausėda nuotoliniu būdu priėmė Portugalijos ambasadoriaus João Marios Cabralio skiriamuosius raštus.
Taip pat gegužės 4 d. G. Nausėda susitiko su naujuoju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu Arūnu Bubniu.
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra viena svarbiausių institucijų, saugančių istorinės atminties Lietuvoje gyvybingumą“, - pasakė šalies vadovas.
Gegužės 5 d. G. Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su ES valstybių narių ambasadoriais, su kuriais aptarė ES aktualijas, pasirengimą neformaliam Europos vadovų susitikimui Porte ir santykius su trečiosiomis šalimis.
Prezidentas: į diskusijas apie Europos ateitį įtraukime kuo daugiau piliečių
„Būsime saugūs tik tada, kai mūsų kaimyninės valstybės turės galimybių įsigyti ir naudoti europietiškas vakcinas“, - susitikimo metu atskleidė valstybės lyderis.
Šalies vadovas pabrėžė, kad ES vieningumas ir solidarumas ypač svarbūs siekiant užtikrinti saugumą Rusijai vykdant agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu.
Taip pat gegužės 5 d. G. Nausėda nuotoliniu būdu susitikęs su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi, aptarė tolesnius žingsnius, siekiant Lietuvos ir visos Europos Sąjungos žaliosios transformacijos.
Taip pat gegužės 5 d. G. Nausėda inicijavo Teismų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį teismų sistemos veiksmingumą, atvirumą bei skaidrumą, teismo proceso operatyvumą ir aukštesnę bylų nagrinėjimo kokybę, ir teikia parengtus pataisų projektus viešai konsultacijai.
Taip pat gegužės 5 d. G. Nausėda suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadoriui Vokietijos Federacinėje Respublikoje Ramūnui Misiuliui.
Gegužės 7 d. G. Nausėda dalyvavo ES viršūnių susitikime, skirtame ES socialinės politikos tikslams aptarti.
„Europos Sąjungos socialinės politikos tikslai – užtikrinti nelygybės, skurdo, socialinės atskirties mažinimą ir socialinį dialogą“, - susirinkusiems kalbėjo valstybės lyderis.
Gegužės 8 d. vykusiame ES viršūnių susitikime lyderiai tarėsi dėl solidaraus atsako Rusijai po įvykių Čekijoje.
G. Nausėda ES lyderiams, kaip simbolinį priminimą apie Černobylio tragediją, įteikė Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ kopijos.
Taip pat gegužės 8 d. G. Nausėda kartu su kitais ES lyderiais bendru laišku pasveikino visus Europos piliečius Europos dienos proga ir pakvietė juos dalyvauti Konferencijoje dėl Europos ateities.
„Būti europiečiais – tai kurti ateitį drauge. Mūsų jėga – vienybėje. Mes Lietuvoje kiekvieną dieną kuriame stipresnę Europą“, - pasakė šalies vadovas.
Taip pat gegužės 8 d. neformalioje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje patvirtinti 2030 m. ES socialinės politikos prioritetai, grindžiami socialinės nelygybės, skurdo ir atskirties mažinimu bei dialogu su socialiniais partneriais.
„Europos Sąjunga patvirtino socialinės gerovės tikslus – imkimės įgyvendinimo“, - paragino valstybės lyderis.
Šaltinis: prezidentas.lt