Pristatytą Lietuvos socialinio modelio projektą aptarė Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) ekspertai. Pateikiame kai kurias svarstymų išvadas. Savo pasiūlymus teikiame viešai, kad vėliau politikai neturėtų galimybės aiškinti, jog pasiūlymų nėra matę ar girdėję arba nėra gavę.
Esame nusivylę voliuntaristiniu Vyriausybės sprendimu nutraukti prasidėjusį socialinio modelio aptarimą visuomenėje ir jį perduoti Seimui. Tai necivilizuotas, paminantis bet kokius socialinės partnerystės principus sprendimas, grąžinantis Lietuvą į sovietinius laikus ir atstumiantis piliečius nuo valstybės valdymo klausimų. Sprendimas daro didelę žalą Lietuvos ateičiai, nes Vyriausybė tapo darbdavių naudai paruošto įstatymo projekto lobistu. Visiškai neįvertintos siūlomo modelio turinio priėmimo pasekmės: visiškai reali galimybė kilti naujam emigracijos srautų augimui. Manome, kad tokį Vyriausybės sprendimą profsąjungos turėtų apskųsti tarptautinėms organizacijoms, kurių nariais jos yra, taip pat visos jos kartu privalo apie esamą padėtį informuoti ir Tarptautinę darbo organizaciją.
Pensininkams rūpima modelio dalis „Socialinio draudimo pertvarka“ nėra nuosekli, kelia abejonių siūlymų finansinis pagrįstumas, tai nėra vientisas išbaigtas dokumentas. Manome, kad užtikrinimai neva įgyvendinus socialinio modelio nuostatas Lietuvoje atsiras 90 tūkstančių papildomų darbo vietų ir tai garantuos „Sodros“ finansinį tvarumą nėra įtikinami. Kaip ir mokslininkų optimizmas – kasmet iki 5 proc. didinti pensijas, jas pastoviai indeksuojant, tačiau nenurodant šios indeksacijos šaltinių. Mechanizmas, parodantis, kaip žmogaus mokamos pensijų draudimo įmokos jam kaupia pensiją, turėtų tik šalutinį efektą.
SDMI ekspertai yra įsitikinę, kad Socialinis modelis gali būti gyvybingas tik tuo atveju, jeigu jis užtikrins „Sodros“ biudžeto deficito panaikinimą. Būtent dėl jo aštuonerius metus tęsiasi pensijų užšaldymas- tai lemiamas pensininkų nepasitenkinimo veiksnys. Kodėl atsirado ir vis dar nelikviduojamas „Sodros“ deficitas?
„Sodros“ biudžetas buvo išderintas politikams neatsakingai kišantis į „Sodros“ veiklą, pvz., dėl priešrinkiminio pensijų didinimo arba nepamatuotų motinystės išmokų, nepadidinus įmokų į „Sodrą“. „Sodros“ pajamas ženkliai sumažino valdžios nesugebėjimas kurti naujų darbo vietų, faktiškas žmonių stūmimas į emigraciją, taip pat Vyriausybės įpareigojimai „Sodrai“, nusižengiant įstatymui, imti paskolas bankuose bei surinktų lėšų pervedimai iš jos biudžeto privatiems pensijų fondams. Visa tai išbalansavo socialinio draudimo sistemą ir atvedė ją prie esamo deficito. Tai politikų darbo brokas, todėl manome, jog susidaręs deficitas vienareikšmiškai turėtų būti pripažintas valstybės skola.
Mes manome, kad privatūs pensijų fondai neturėtų būti finansuojami iš „Sodros“ lėšų, tai kiršina skirtingų kartų žmones ir pažeidžia teisingumo principus bei teisėtus pensininkų lūkesčius. Valdžia, jeigu ji įsitikinusi tokių fondų būtinumu, turi perimti iš „Sodros“ privačių pensinių fondų finansavimo naštą arba ją perduoti patiems pensijų fondų dalyviams. „Sodra“ privalo būti atsakinga už tradicines valstybinio socialinio draudimo rūšis.
Dar viena sritis, nuolat didinanti „Sodros“ deficitą, yra Vyriausybės įpareigojimas „Sodrai“ imti paskolas bankuose, kai trūksta lėšų pensijų išmokėjimui. Grąžindama skolą „Sodra“, pažeisdama Socialinio draudimo įstatymą, moka bankams palūkanas, nors šias lėšas privalėtų skirti pensijų išmokėjimui. SDMI ekspertai mano, kad trūkstant lėšų pensijų mokėjimui, paskolas bankuose privalo imti Vyriausybė (tą įpareigoja įstatymas), o ne „Sodra“.
SDMI ekspertai tikisi, kad šiuose punktuose išdėstytų priemonių įgyvendinimas leistų „Sodrai“ per kelerius metus panaikinti jos biudžeto deficitą ir imtis normalaus valstybinio socialinio draudimo. Tam nereikėtų kurti naujų socialinių modelių. Kai kurios jo idėjos galėtų būti neskausmingai integruotos į esamus įstatymus.
Taip pat SDMI ekspertai pasisako prieš skubotą politikų sprendimą pirmiausia atkurti sumažintus atlyginimus sau, o pensininkams sumažintas pensijas kompensuoti iki 2017 m. Manome, kad politikų dangstymasis LR Konstitucija tėra tik bėgimas nuo atsakomybės. Elementarus žmoniškumas, teisingumas ir pilietiškumas reikalauja, kad pajamų kompensacijos pirmiausiai turėtų pasiekti ekonomiškai silpniausias gyventojų grupes.
SDMI atkreipia dėmesį ir į tai, kad nesimato reikalingų efektyvių valdžios veiksmų kovai su šešėliniu sektoriumi, kuris sudaro net iki 30 proc. BVP. Su juo susiduriame kasdieniame gyvenime. Šiuo metu tai yra didžiausias „Sodros“ pajamų rezervas, galintis ženkliai sumažinti biudžeto deficitą.
Manome, kad šie pasiūlymai privalo būti apsvarstyti kartu su kitais, pateikiant išsamius ir argumentuotus atsakymus.