Paskirstytos lėšos Lietuvos religinėms bendruomenėms: 90 proc. katalikams, 0,5 proc. musulmonams

Kovo 16 d. Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos pateiktam siūlymui dėl lėšų paskirstymo tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms. 697 tūkst. eurų, kurie bus naudojami Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namų atstatymui bei kitoms reikmėms, padalyti pagal devynių tradicinių Lietuvos tikybų tikinčiųjų skaičių.

Nutarimu lėšos paskirstytos taip: Romos katalikams skirta beveik 627 tūkst. eurų (90 proc.), ortodoksams (stačiatikiams) – 36 tūkst. eurų (5 proc.), sentikiams – daugiau nei 8 tūkst. eurų (1 proc.).

Taip pat skirta lėšų ir evangelikams liuteronams – beveik 8 tūkst. eurų (1 proc.), evangelikams reformatams – 4,7 tūkst. eurų (0,6 proc.), musulmonams sunitams – 3,6 tūkst. eurų (0,5 proc.), judėjams – kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų, graikų apeigų katalikams – 3 tūkst. eurų, karaimams – taip pat 3 tūkst. eurų (0,4 proc.).

Lėšos, paskirtos tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms, skirstomos į devynias dalis, pagal devynių tradicinių Lietuvos tikybų tikinčiųjų skaičių, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų būstų 2011 metų visuotinio surašymo duomenimis. Taip pat atsižvelgiama į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus.

Pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnį valstybė pripažįsta šias Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Taip pat kovo 16 d. Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui pripažinti religinių bendruomenių ir bendrijų  nuosavybės teises į jų faktiškai valdomus religinės paskirties pastatus bei šių pastatų priklausinius.

Nuosavybės teisės buvo pripažintos Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijai, Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai ir Geležių šv. Juozapo parapijai Panevėžio  rajono savivaldybėje į koplyčias ir varpinę, Kruonio stačiatikių Dievo Motinos Globėjos parapijai Kaišiadorių rajono savivaldybėje – į cerkvę, Lietuvos sentikių Bažnyčiai Anykščių rajono, Biržų rajono, Kelmės rajono bei Panevėžio rajono savivaldybėse – į cerkves, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai – į cerkves Biržų, Molėtų, Kelmės, Mažeikių rajonų savivaldybėse, Vabalninko Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai – į koplyčias Biržų rajono savivaldybėje.

Iki 1948 metų, kai buvo paskelbtas religinių bendruomenių pastatų nacionalizavimas, šie maldos namai buvo religinių bendruomenių nuosavybė. Sovietmečiu šie pastatai ir toliau buvo naudojami religinių bendruomenių religinėms reikmėms.

Sutvarkius minėtų maldos namų nuosavybės teisių klausimą bus sudarytos galimybės, be kita ko, savininkams puoselėti dalį šių nekilnojamojo turto objektų kaip kultūros vertybes.

Šaltinis: lrv.lt