Paskutinis atlantizmo ir euraziškumo susirėmimas

Dabartinė Rusijos ir Vakarų santykių krizė nėra susijusi nei su dujomis, nei su ekonomika apskritai. Mes turime reikalą su civilizaciniais ir geopolitiniais procesais, o ekonomika ir energetika yra tik antraeiliai aksesuarai.

Civilizaciniu požiūriu, reikalo esmė yra Baideno (Biden) administracijos demokratų ideologijoje. Tai ultraglobalistų, neokonservatorių ir liberalių „vanagų“ aljansas. Jie mato, kaip žlunga vienpolis pasaulis, globali liberali ideologija ir Vakarų hegemonija, ir yra pasiryžę viskam – net Trečiajam pasauliniam karui, kad tam kažkaip užkirsti kelią.
 
Globalistai turi daug priešų – populizmą (įskaitant Trampą (Trump), konservatizmą, politinį islamą ir t. t. Tačiau tik dvi valstybės turi potencialą tam, kad mesti tikrą iššūkį hegemonijai – Rusija ir Kinija. Rusija – karinis milžinas, Kinija – ekonominis.

Čia prasideda geopolitika. Baidenui svarbu atplėšti Rusiją nuo Europos, siekiančios autonominės politikos. Iš čia ir Ukrainos problema, ir eskalacija Donbase. Rusija ir Putinas visaip demonizuojami, kaltinami pasirengimu įsiveržti. Nors įsiveržimo fakto nėra, Vašingtonas elgiasi taip, tarsi jis jau įvyko.  Iš čia sankcijos ir net galimi preventyvūs karo veiksmai Donbase. Kadangi visi Vakaruose yra įsitikinę Rusijos įsiveržimu, bet kokia NATO palaikomų ukrainiečių karinė operacija Donbase atrodys kaip gynyba. Tikimasi, kad prieš Rusiją pradėta kampanija žiniasklaidoje užkirs kelią jos adekvačiam atsakui. O jeigu neužkirs, Maskvos ir Europos santykiai bet kokiu atveju bus nutraukti.

Analogiška ir Kinijos situacija. Baidenas sudarė antikinišką anglosaksų šalių aljansą AUKUS (Australija, Britanija) ir QUAD su Japonija ir Indija. Susidūrimo taškas yra Taivanas (kaip Rusijos atveju Ukraina).  

Rusijos ir Kinijos sąjunga bei Rusijos ketinimų atkurti „didžiąją erdvę“ sujungimas su Kinijos projektu „Viena juosta - vienas kelias“ į integralų Didžiosios Eurazijos projektą reiškia neišvengiamą Vakarų hegemonijos pabaigą.  Paskutiniai Putino ir Si Dzinpingo (Xi Jinping) susitikimai nepalieka abejonių, jog Didžioji Eurazija – tai rimta, ir sprendimas priimtas. Iš čia ir pasiutusi ultraliberalo ir globalisto Sorošo (Soros) ataka prieš Kiniją.

Visa tai - klasikinė geopolitika. Jūra (liberalai, globalistai) prieš Kontinentą (Euraziją).
 
Prie Rusijos ir Kinijos gali prisijungti ir kiti kandidatai į polio statusą:

• Lotynų Amerika (Argentinos ir Brazilijos prezidentų vizitai į Maskvą),
• islamo pasaulis (avangardas čia – Iranas, Turkija ir Pakistanas),
• Afrika (kur Rusija ir Kinija pradėjo šalinti europinius marionetinius režimus),
• ir pati Europa (kuri jau pavargo nuo atlantizmo ir pati svajoja tapti poliu – tokios idėjos tampa vis populiaresnės Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje, nežiūrint vis dar ten valdančių atlantistinių liberalių elitų).

Nuošalėje kol kas lieka tik Indija (dėl konfliktų su Kinija ir Pakistanu) ir Japonija (vis dar kontroliuojama JAV), o taip pat eilė globalistinių marionečių, kuriomis būti šiandien darosi tiesiog gėdinga.

Rusijos ir Kinijos – eurazinis! – blokas įvyko. Visoms likusioms šalims reikia apsispręsti, su kuo jos:

• su byrančia agresyvia ir visiškai neadekvačia JAV hegemonija
• arba su tų šalių (Rusija, Kinija, Iranas, Pakistanas, Baltarusija, Šiaurės Korėja, Venesuela, Kuba, Nikaragva, Sirija, Malis, Centrinės Afrikos Respublika, Burkina Fasas, Gvinėja, iš dalies Turkija, Argentina ir Brazilija) bloku, kuris jai priešinasi vardan valstybinio suvereniteto ir civilizacinio savitumo išsaugojimo?

Ateitis, be abejonės, daugiapoliškumo, o – Eurazijos – pusėje.

Šaltinis: geopolitica.ru