Pateikiame situacijos apie mergaitės įvaikinimą įtėviams iš Naujosios Zelandijos išaiškinimą

Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie dešimtmetę kaunietę, skubiai ruošiamą įvaikinimui į Naująją Zelandiją. Žiniasklaidoje skelbiama: „Nė žodžio angliškai nemokanti mergaitė savo naujuosius namus matė tik nuotraukose. Naujosios Zelandijos gyventojai būsimos įdukros gyvai nėra matę, tačiau yra visiškai tikri, kad Lietuvos teismas priims jiems palankų sprendimą. Dešimtmetę pusmetį globojo bendraamžę savo dukterį auginanti moteris. Pasak kaimynų, mažylę ji ketino įsivaikinti. Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“

Pateikiame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos situacijos išaiškinimą.

Mergaitė yra 2009 m. gimimo, ji nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja technologijų pagalba (susirašinėja, bendrauja IT programų pagalba, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija, mergaitė mokosi anglų kalbos).

Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą.

Naujoji Zelandija visiškai nėra susijusi su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Taip pat įvaikinimo organizavimo procedūros nuo š. m. liepos 1 d., kaip ir iki pertvarkos, vyksta pagal galiojantį ir iki tol galiojusi teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus). Tarptautinis įvaikinimas vykdomas tik per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliota užsienio valstybės institucija).

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą. Šiandien Lietuvoje veikia 10 akredituotų užsienio valstybių institucijų, iš jų 4 Italijos, 2 JAV ir po vieną Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos įgaliotą instituciją.

Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimą galima rasti čia: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 73-2668, Žin. 2012-01-12, Nr. 7-218).

Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (mergaitė apskaitoje laukia galinčios įvaikinti Lietuvos šeimos nuo 2015 m. balandžio mėn., o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui) nebuvo rasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką. Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą  (kuris, be abejo, yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Vaiko globėjas (šiuo atveju institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia.

Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu Norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nei vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką.

Moterys, kurios komentuoja straipsnyje, viena iš jų savanoriauja globos institucijoje (bendruomeniniuose vaikų globos namuose), kita yra kaimynė ir draugė savanorės (pasak Globos namų socialinio darbuotojo). Mergaitė nėra nei globojama moters šeimoje, nei svečiuojasi nustatyta tvarka, tiesiog apsilanko pas savo bendraamžę (draugę).

Teismas, nagrinėdamas įvaikinimo bylą, patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, spręsti klausimą dėl tolimesnio gyvenimo kartu.

Vaikas anglų kalbos mokosi nuo antros klasės, be to, susitikimuose su įtėviais bendrauja vertėjai.

Šaltinis: vaikoteises.lt

Keli susiję:

Paneigimas: informacija apie skubiai įvaikinamą mergaitę porai iš Naujosios Zelandijos – klaidinanti   

Dešimtmetė kaunietė ruošiama įvaikinimui Zelandijoje: vaikų teisių ir gerovės specialistai nieko komentuoti negali   

Ministre L. Kukuraiti, neprisidenginėkite moterimis, atsakykite į paprastus klausimus