Patvirtinta nauja, jau ketvirtoji Lietuvos karinė strategija

Kovo  17 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino naują, 11 puslapių, 9 Skyrių (prieš ketverius metus patvirtintoje strategijoje jų pakako 6 – red. past.) Lietuvos Respublikos karinę strategiją, kurioje pateikiama šalies saugumo aplinkos analizė, nurodomos Lietuvai kylančios grėsmės, apibrėžiami gynybos politikos principai, kariniai tikslai, reikalavimai Lietuvos kariuomenei ir šalies ginkluotosioms pajėgoms.

„2012 m. Karinė strategija nebeatitiko saugumo realijų ir kylančių naujų užduočių Lietuvos kariuomenei. Įvertinus Gruzijos ir Ukrainos patirtį, Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi reaguoti nedelsiant tiek savarankiškai, tiek kartu su sąjungininkais tiek į prastas karines, tiek į nekonvencines grėsmes“, – teigė J. Olekas.

Naujoje karinėje strategijoje konstatuojama, kad Lietuvos saugumo aplinka pablogėjo, o Rusijos veiksmai, griaunantys taisyklėmis pagrįstą Europos saugumo sistemą, kelia didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui.

Dokumente nurodoma, kad konvencinės karinės agresijos prieš Lietuvą ar kitas regiono šalis tikimybė nebėra teorinė ir ateityje gali didėti. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi atsakyti į nekonvencinio pobūdžio grėsmes, pavyzdžiui, nereguliarias ginkluotas formuotes, informacines ir kibernetines atakas.

Strategijoje nesikeičia pagrindinis karinis tikslas – kartu su sąjungininkais užtikrinti patikimą atgrasymą, o, nepavykus atgrasinti, savarankiškai ir kartu su sąjungininkais užtikrinti Lietuvos gynybą. Atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, pabrėžiamas Lietuvos kariuomenės gebėjimas taikos metu vykdyti ribotas karines operacijas reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir sienos pažeidimus.

Strategijoje įtvirtinamas siekis turėti nuolat dislokuotas NATO sąjungininkų pajėgas ir ginkluotę Lietuvoje. Taip pat įtrauktos nuostatos dėl paramos Rytų kaimynystės šalių saugumo reformoms ir vietinių pajėgumų stiprinimui.

Strategijoje nustatomi nauji reikalavimai Lietuvos kariuomenei: įtvirtinamas gebėjimas greitai pakeisti taikos meto struktūrą į karo, nuolat išlaikyti aukštos parengties vienetus ir nedelsiant reaguoti į grėsmes. Didelis dėmesys skiriamas pasirengimui veikti kartu su civilinėmis institucijomis ir gebėjimui teikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų pajėgoms. Pabrėžiama, kad turi būti užtikrinama efektyvi Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų kibernetinė gynyba.

Tai  ketvirtoji per nepriklausomybės laikotarpį karinė strategija, pakeičianti nuo 2012 m. galiojusį dokumentą. Kovo 14 d. karinei strategijai pritarė Valstybės gynimo taryba.

Ypač svarbiame II Skyriuje pabrėžiama: Lietuvos saugumą užtikrina narystė NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) karinis buvimas Europoje ir regione, o narystė ES suteikia papildomų saugumo garantijų. Tiek Pietų, tiek Rytų kaimynystėje NATO ir ES susiduria su ilgalaikiais iššūkiais, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtaką Lietuvos saugumui. Rusijos veiksmai, griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje, yra svarbiausias Lietuvos saugumą mažinantis veiksnys. Lietuvos saugumo aplinka pablogėjo, o jos tolesnė raida ilgalaikėje perspektyvoje tapo sunkiau prognozuojama: Lietuvos saugumo aplinkai didžiausią neigiamą įtaką daro auganti Rusijos karinė galia ir sprendimai ją naudoti, pažeidžiant tarptautines normas ir įsipareigojimus, kuriais grindžiama saugumo architektūra Europoje. Prie Lietuvos ir kitų regiono šalių sienų sutelkta moderni Rusijos karinė ginkluotė, reguliariai vykdomi skaidrumo stokojantys netikėti kovinės parengties patikrinimai ir augantis karinis aktyvumas kelia įtampą regione ir sudaro prielaidas įvairiems kariniams incidentams kilti. Rusijos gebėjimas kompleksiškai naudoti civilines ir karines priemones, vykdyti užmaskuotas karines operacijas keičia Baltijos jūros regiono šalių gynybos planavimo prielaidas. NATO reaguoja į tarptautinės saugumo aplinkos pokyčius ir stiprina pasirengimą greitai atsakyti į grėsmes Aljanso narių saugumui. Stiprėjanti kolektyvinės gynybos dimensija ir tvirtas transatlantinis ryšys užtikrina Aljanso veiksmingumą kintančioje saugumo aplinkoje. Atsižvelgdama į Rusijos keliamus saugumo iššūkius Rytuose, NATO daug dėmesio skiria kolektyvinės gynybos pajėgumų, tokių kaip ypač greitai perdislokuojamos pajėgos, plėtrai. Aljansas įgyvendina įvairias sąjungininkų saugumo priemones, stiprindamas pasirengimą atsakyti į hibridines grėsmes, steigdamas naujus vadovavimo ir valdymo elementus, gerindamas išankstinio perspėjimo ir sprendimų priėmimo mechanizmų veiksmingumą. NATO toliau stiprina krizių valdymo pajėgumus, didina pasirengimą kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir prisidėti prie energetinio saugumo užtikrinimo. Atvirų durų politika, bendradarbiavimo su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir šalimis partnerėmis plėtra, euroatlantinio ir tarptautinio saugumo stiprinimas vykdant įvairaus pobūdžio tarptautines operacijas tebėra svarbios Aljanso veiklos kryptys. Glaudus dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas gynybos srityje su JAV, Baltijos ir Šiaurės šalimis, Lenkija ir kitais sąjungininkais tiesiogiai stiprina Lietuvos saugumą, prisideda prie kolektyvinės gynybos pajėgumų plėtojimo, JAV ir kitų NATO sąjungininkų karinio buvimo ir matomumo regione, didina karinių pajėgumų sąveiką ir pasirengimą reaguoti krizės atveju. JAV įsipareigojimai užtikrinti regiono saugumą ir konkrečios priemonės įgyvendinant šiuos įsipareigojimus yra kertinis Lietuvos saugumo veiksnys.

Taip pat II Skyriuje pirmąsyk per Lietuvos kariuomenės istoriją pareiškiama, kad Lietuva aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų stiprinti Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus pajėgumus, remti vykdomas reformas ir taikiai išspręsti konfliktą. Bendradarbiaujant saugumo srityje su Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybėmis plečiama saugumo erdvė, prisidedama prie demokratinių vertybių sklaidos, skatinamas regioninis bendradarbiavimas.

III Skyriuje pirmąsyk kalbama apie informacines ir kibernetines atakas: Informacinės atakos. Rusija, kai kurios kitos valstybės ir nevalstybiniai veikėjai vis agresyviau skleidžia nepagrįstą ir klaidinamąją informaciją, kryptingai formuoja Lietuvos viešąją nuomonę nacionalinio saugumo klausimais. Tokiomis informacinėmis atakomis skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas demokratine santvarka, krašto apsaugos sistema, bandoma diskredituoti Aljansą, jo pajėgumus ir įsipareigojimus ginti sąjungininkus, silpninti gyventojų vieningumą, pilietiškumą ir patriotiškumą, nusiteikimą ginti valstybę. Tikėtina, kad dėl informacinių technologijų plėtros ir jų prieinamumo ateityje informacinių atakų, ypač nukreiptų į tikslines grupes, tik daugės. Kitų valstybių žvalgybos tarnybų veikla. Kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmų, nukreiptų prieš tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuva, ir prieš pačią Lietuvos Respubliką, grėsmė didėja, ypač auga kibernetinio šnipinėjimo mastas. Šiais veiksmais siekiama gauti slaptos informacijos, daryti neigiamą įtaką Lietuvos kariniams pajėgumams, politinei sistemai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Tikėtina, kad dėl didesnio NATO karinio aktyvumo Lietuvoje ir regione ši grėsmė gali dar labiau išaugti. Kibernetinės atakos. Dėl sparčios šiuolaikinių ryšių ir informacinių technologijų pažangos kibernetinė erdvė tapo nauja konfliktų erdve. Kadangi Lietuvos priklausomybė nuo šiuolaikinių ryšių ir informacinių technologijų didėja, kibernetinės atakos taps dar dažniau tam tikrų valstybių ir nevalstybinių veikėjų naudojama priemone, keliančia itin didelę grėsmę valstybės saugumui. Labai tikėtina, kad bet kokio karinio ar nekonvencinio konflikto regione metu būtų intensyviai naudojamos kibernetinės priemonės.

III Skyriuje trumpai paminimas ir terorizmas: Terorizmas. Terorizmas yra rimta grėsmė NATO ir ES, taip pat visos tarptautinės bendrijos saugumui. Europoje auga ES šalių piliečių, kovojusių radikalių islamistų gretose kituose regionuose, taip pat pavienių asmenų, paveiktų radikalių idėjų propagandos, rengiamų teroristinių išpuolių grėsmė. Nors Lietuvoje teroro akto grėsmės lygis yra žemas, grėsmės lygio kaita ateityje negali būti atmesta, be to, valstybės piliečiai ar tarptautinėse operacijose dalyvaujantys kariai gali nukentėti teroristinių įvykių kitose šalyse metu.

Visa 2016 m. Lietuvos Respublikos karinė strategija: Tekstas lietuvių kalba. Tekstas anglų kalba.

Šaltinis: kam.lt