Patvirtintas ribinis Lietuvos karių, budėsiančių tarptautinėse greitojo reagavimo pajėgose, skaičius

Birželio 29 d.  Seimas priėmė nutarimą, kuriuo nustatė Lietuvos karių, budėsiančių NATO greitojo reagavimo pajėgose, Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose ir Lietuvos karių, tarnausiančių NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse 2017–2018 m., ribinį skaičių. Šiuo nutarimu Seimas taip pat nustatė šioms pajėgoms ir vadavietėms priskirtų Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose teisinį pagrindą.

Pagal priimtą Seimo nutarimą, NATO greitojo reagavimo pajėgoms, NATO ir ES vadavietėms 2017 m. numatyta skirti iki 490, 2018 m. – iki 450 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. JK vadovaujamos Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms – iki 190 karių.

2017 ir 2018 m. NATO greitojo reagavimo pajėgoms planuojama skirti Karinių jūrų, Specialiųjų operacijų, Sausumos pajėgų, Logistikos valdybos ir Karo policijos vienetus.

2015 m. pabaigoje įsteigtoms Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, kurioms vadovauja Jungtinė Karalystė ir kurioms savo indėlį skiria dar šešios valstybės (Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Norvegija) bus priskirta iki 190 Lietuvos karių iš Sausumos pajėgų ir Logistikos valdybos. 

Jungtines ekspedicines pajėgas sudaro karinius indėlius teikiančių valstybių sausumos, jūrų ir oro pajėgų kariniai vienetai. Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra aukštos parengties pajėgos, kurios gali dalyvauti NATO, Jungtinių Tautų, valstybių partnerių vadovaujamose tarptautinėse operacijoje. Jungtinių ekspedicinių pajėgų tikslas – vykdyti plataus spektro karines operacijas, įskaitant atgrasymo, kovinių veiksmų ir humanitarinės pagalbos teikimo. Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovauja Jungtinės Karalystės operacinis štabas. Jame nuo šių metų pavasario tarnauja Lietuvos karininkas.

Šis nutarimas leis  Lietuvai laiku vykdyti įsipareigojimus Aljansui ir ES ir prireikus siųsti į tarptautinę operaciją NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirtus Lietuvos Respublikos karinius vienetus, taip pat Lietuvos karius, tarnaujančius NATO ir ES karinėse vadavietėse, iš karto priėmus atitinkamą Šiaurės Atlanto Tarybos arba ES Tarybos sprendimą. Jungtinių ekspedicinių pajėgų siuntimas gali būti vykdomas tik dalyvaujančių šalių bendru sutarimu.

Seimo patvirtintame nutarime yra numatyti maksimalūs ribiniai skaičiai. Prireikus, sprendimus dėl siunčiamų pajėgų dydžio Krašto apsaugos ministerija priims kiekvienu konkrečiu atveju.

Šaltinis: kam.lt